Ariogalioje 32-ąjį kartą vyko sąskrydis „Su Lietuva širdy“: išgyvenusieji sovietų represijas sako puikiai suprantantys ukrainiečius

Prieš 1 savaitę 3

Ariogaloje, Dubysos slėnyje, 32-ą kartą į sąskrydį „Su Lietuva širdy“ šeštadienį susirinko tremtiniai, politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai. Sovietų represijas išgyvenę žmonės sako puikiai suprantantys ukrainiečius – patys patyrę tokius žiaurumus. Priimtoje rezoliucijoje – palaikymas kariaujančiai Ukrainai ir raginimas griežtinti sankcijas Rusijai.

Eisenoje nuo Ariogalos bažnyčios į Dubysos slėnį – politiniai kaliniai, tremtiniai ir jų artimieji, šauliai. Ir aštuoniems dešimtmečiams praėjus nuo pirmųjų trėmimų, gyvi skaudūs prisiminimai – daugelio vaikystė ir jaunystė praleista tremtyje.

„Nuo pat 1941 metų buvo ištremta, birželio 14-ąją atsidūrėm Altajaus krašte, o po metų nuvežė prie Laptevų jūros. Sakė, kad atvežė žvejot. O kada atsidūriau prie Laptevų jūros, man buvo 3 metai, seseriai 2 metai“, – LRT TELEVIZIJAI prisiminimais dalijosi vienas iš tremtyje buvusių vyrų.

„Mama ir mes trys sesės. Mamos sesuo ir mamos mama. Tai jos ten ir liko, mama mus parsivežė čia, nieko gero ir mūsų čia nelaukė, banditkos buvom ir tiek“, – pasakojo kita tremtyje buvusi moteris.

Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, ne mažiau kaip 130 tūkstančių lietuvių buvo ištremta, apie 150 tūkstančių nuteisti kaip politiniai kaliniai. Kiek mažiau kaip pusė tremtinių buvo vaikai.

„Šimtai tūkstančių jų negrįžo, neužaugo, negrįžo į Lietuvą. Tiesiog mirė pakeliui į tremtį arba tremties vietose“, – kalbėjo Gyventojų genocido tyrimo centro direktorius Arūnas Bubnys.

Todėl sąskrydyje – ir nerimas dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Priimtoje rezoliucijoje – kvietimas išplėsti sankcijas Putino režimui, Europos sąjunga raginama toliau teikti ekonominę ir finansinę paramą kariaujančiai Ukrainai.

„Verkiu, pergyvenu dėl Ukrainos, mon ten giminės liko, niek nepadarysi“, – kalbėjo moteris.

„Žūsta vaikai, moterys, kariai žūsta, jie kariauja už savo ir mūsų tėvynę“, – antrino vyras.

„Mes, tremtiniai, politiniai kaliniai, žinome šitą situaciją. Mūsų šalis 1941 metais taip pat buvo okupuota, mes taip pat visą šitą situaciją pergyvenome ir visa širdimi su Ukraina“, – teigė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas.

Pasak Vytauto Landsbergio, tremtiniai buvo didžiulė jėga atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, tačiau dabar praeitis vėl artėja prie mūsų.

„Šiandien Lietuva su savo pozicija, su savo nuostata ir tokiu skriaudžiamų, užpultų tautų kaip Ukraina ir tokių mažų, tartum po giljotinos kirviu pakabintų valstybių kaip Taivanas, Lietuva stovi garbingoje pozicijoje, žmogiškumo, atjautimo“, – kalbėjo V. Landsbergis.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, nuo sovietinės okupacijos nukentėjo ne mažiau kaip 300 tūkstančių lietuvių.

Visą pranešimą galite skaityti ČIA