„Ar jie elgsis kaip vergai, kai juos siųs mirti?“: Ukrainos karo analitikas mobilizaciją Rusijoje vadina tautos patikrinimu

Prieš 3 dienas 13

Rusija trečiadienį paskelbė dalinę mobilizaciją, tačiau netrukus apsikeitė su Ukraina karo belaisviais, tarp kurių ir „Azovstal“ gynėjai. Kas slypi už tokių Rusijos veiksmų ir ko laukti toliau? Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ įžvalgomis dalijosi Ukrainos karo analitikas Mikhailas Samusis.

– Praėjusią naktį Ukraina iškeitė Medvedčuką ir 55 rusų karo belaisvius į 215 ukrainiečių belaisvių, tarp kurių – 5 „Azovstal“ gynėjų vadai, 188 „Azovstal“ ir Mariupolio gynėjai. Iš daugiau nei 200 iškeistų belaisvių – 124 karininkai. Apsikeitimas, aš taip suprantu, įvyko Ukrainos iniciatyva tarpininkaujant Turkijai. Ar tai reiškia, kad Rusija buvo prispausta dalyvauti tokiame belaisvių apsikeitimo procese? Ir ar ukrainiečių laimėjimai per dvi pastarąsias savaites turėjo įtakos tam, kad „Azovstal“ ir Mariupolio gynėjai išlaisvinti? Juk juos, mes girdėjome, turėjo teisti karo tribunolas ir netgi grėsė mirties bausmė.

– Kai pradedame analizuoti Rusijos veiksmus, labai sunku rasti kažkokio racionalumo ir pragmatizmo. Tas apsikeitimas vyko mobilizacijos paskelbimo Rusijos Federacijoje fone ir faktiškai Rusija pereina į naują karo etapą. Tai galima pavadinti jau totaliniu karu prieš Ukrainą, dėl to naujiena apie apsikeitimą belaisviais buvo netikėta. Visi jau ruošėsi negatyviam scenarijui, bet pasirodė, kad būtent tą dieną Rusija turėjo apsikeisti mūsų Ukrainos gynėjais, tarp jų ir tais, kurie buvo laikomi karo nusikaltėliais. „Azovstal“ gynėjai buvo laikomi tais, kurių negalima paleisti netgi pažeidžiant tarptautinę teisę. Tačiau, kaip matome, Ukrainos pusei pavyko įtikinti derybose Rusiją nepaisant to, kad visa tai vyko Rusijai griežtinant savo veiksmus.

Iš vienos pusės, skelbiama mobilizacija, iš kitos pusės, keičiamasi svarbiais Ukrainos belaisviais. Aš manau, kad tai yra Ukrainos pergalė, kuri sugebėjo susigrąžinti savo gynėjus atgal.

– Bet, žiūrėkite, aš suprantu, kad pagrindinė figūra buvo oligarchas, Putinui artimas Viktoras Medvečukas. Prezidentas Volodymyras Zelenskis net pajuokavo, kad rusai siūlė 50 ukrainiečių mainais į Medvečuką, tačiau tą skaičių pavyko padidinti iki 200, todėl tai yra priežastis išgerti visai šaliai. Bet juk dar balandį prezidentas Zelenskis siūlė tokius mainus, tą patį siūlė ir pats Medvečukas, bet ir Putino, ir Dūmos atsakymai buvo: ne, nereikia mums to Medvečuko. Kas galėjo pasikeisti? Kodėl jo dabar prireikė Rusijai?

– Rusija yra feodalinė šalis, negalima čia mąstyti kažkokiomis normaliomis kategorijomis. Tikriausiai ponui, t. y. Putinui, kažkaip pasirodė, kad reikia Medvečuką susigrąžinti. Galbūt Putinas, jo žmonės rado kažkokių mygtukų, kurie įtikino jį taip daryti.

Bet Medvečukas davė visus parodymus Ukrainos specialiosioms tarnyboms. Jis Ukrainai nereikalingas ir šį išdaviką apkeisti į Ukrainos karius, manau, yra sėkminga operacija.

– Jūs jau kalbėjote, kad tas apsikeitimas įvyko, kai Putinas paskelbė dalinę mobilizaciją. Iš ryto jis tą padarė, o vakare įvyko apsikeitimas. Čia į akis krinta nelabai logiški karo ministro Šoigu skaičiavimai: esą žuvo vos daugiau nei 5 tūkst., o mobilizuoti nuspręsta 300 tūkst. Bet egzistuoja tas septintas tarnybiniam naudojimui skirtas punktas, kurio niekas taip ir nematė. Ir jeigu jis slepia milijoną, kurį vis dėlto ketina mobilizuoti Rusija, kaip tai keistų situaciją kare?

– Čia aš neišskirčiau kažkokių ypatingų įtakų. Bet kokiu atveju pirmieji mobilizacijos požymiai pasireikš fronte po mėnesio. Ukrainos armija neketina to mėnesio laukti, ji veiks aktyviai, vykdys savo planą. Niekas Putino nelauks, todėl jau po mėnesio, aš manau, tą efektą pamatysime ir jis bus dar mažesnis, minimalus, niekaip nedarys įtakos fronte.

Vienas pavojus, kurio galima laukti, jeigu padidės Rusijos armijos skaičius, kad frontas bus platesnis ir bus dar Baltarusija įtraukta į karą prieš Ukrainą, dar tūkstančius kilometrų pratęs frontą, kad išblaškytų Ukrainos armijos pajėgas.

– Žiūrėkite, bet mobilizacija reiškia, kad karas atėjo ir į Rusiją, nes pats Putinas jau skelbia, kad kariauja ne vien su Ukraina, o su visu NATO. Kita vertus, mobilizacija – tai ir karo primetimas savo tautai, t. y. rusams, kurie iki šiol žinojo, kad tas karas vyksta, bet jų tai nelietė. Dabar tarsi tokie 3 taškai, 3 frontai, kurie visi tenka Putino atsakomybei: tai yra Ukraina, NATO ir savo visuomenė. Kokių pasekmių, jūsų manymu, tai gali turėti Putinui, jeigu korta neis? O ji neina ir, daugumos nuomone, tikrai neis, t. y. jis pasmerktas pralaimėti šitą karą.

– Dėl NATO: jūs suprantate, kad tai mitai, tai gryna propaganda. Su jokia NATO Rusija nekariauja ir nesirengia kariauti. Jeigu Rusija kariauja su NATO, tai tegul puola tada Suomiją. Putinas pasakė, kad Suomija ir Švedija jo nedomina po to, kai įstos į NATO, nes tai niekaip negrasina Rusijai.

Iš tikrųjų Putinas ir su Ukraina neketino kariauti. Jis manė, kad jis Ukrainą okupuos be mūšio, kad tai bus kampanija, panaši į 1968 m. Čekoslovakiją, kai įeis kolonos karių ir ukrainiečiai juos pasitiks su gėlėmis, su tautinėmis dainomis. O Ukraina pradėjo kariauti ir tai buvo nemalonus siurprizas Putinui. Jis nebuvo pasirengęs karui, tai apie kokį NATO kalbame?

Dabar prasideda patikrinimo periodas. Tikrinama Rusijos visuomenė, Rusijos gyventojai. Ar tikrai visuomenė remia Putiną, ar visuomenė vis tik prieš karą? Tai ne sociologinė apklausa, tai iš tikrųjų patikrinimas – gyventi, ar mirti? Kokie tavo požiūriai?

Įdomu, kaip dabar sureaguos Rusijos gyventojai į tai, kai juos siųs mirti, ar jie elgsis kaip vergai. Aš jau sakiau, kad dabar Rusija labai ryškiai tapo feodaline šalimi. Kiekvienas feodalas turi savo armiją kaip Kadyrovas, įvairiuose Rusijos Federacijos objektuose yra kažkokie nacionaliniai batalionai, regioniniai batalionai.

Bet gyventojų požiūris irgi feodalinis. Jiems niekas neaiškina, kodėl „azoviečius“ iškeitė į Medvečuką, kodėl skelbiama mobilizacija. Įsakyta gauti šaukimą ir eiti mirti už Putiną. Tai dabar bus patikrinimas, ar iš tikrųjų tokia tauta kaip rusai egzistuoja, ar tai tik mitas, ar tai tiktai baudžiauninkai, kurie vykdys bet kokį bepročio diktatoriaus įsakymą.

– Bet ar tuo pačiu tai nėra ir šioks toks Vakarų patikrinimas? Nes Putinas skelbia mobilizaciją ir referendumų okupuotose teritorijose datas, pabrėždamas, kad branduolinio ginklo panaudojimas ne blefas, siekiant apginti pačią Rusiją, kurios niekas nepuola. Prieš tai Dūma priima ir įstatymą dėl karinės tarnybos vengimo, numatantį nuo 3 iki 15 metų kalėjimo už vengimą. Tarsi viskas numatyta. Ar tai nėra spjūvis į Vakarų veidą? Nes visa tai vyksta tuo metu, kai Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja vyksta, kur parama Ukrainai, Rusijos smerkimas yra pagrindinė tema. Ir kaip tada į tokius Putino veiksmus turėtų sureaguoti patys Vakarai?

– Pakartosiu: mano nuomone, tai Putino agonija, jis bando kažkokiu būdu pratęsti savo išgyvenimą, išlikimą. Ir jis darys bet kokius žingsnius, jis gali blefuoti, gali šantažuoti branduoliniu ginklu. Aš manau, kad tai blefas. Bet iš kitos pusės, į tą blefą reikia žiūrėti rimtai. Mūsų partneriai, mūsų sąjungininkai NATO šalyse, manau, turi jau dabar kurti taktiką ir strategiją, kaip bus priešinamasi tam branduoliniam šantažui. Nes jeigu Putinas eis toliau, norėdamas išlikti ilgiau, tai tuomet NATO ir mūsų sąjungininkai Jungtinės Valstijos, Britanija turi žinoti, ką jie tuo metu darys, kaip jie reaguos.

Ar jie leis Putinui panaudoti branduolinį ginklą? O jeigu jis bus panaudotas, ką darys konkreti šalis, NATO bendrai, kaip veiks NATO kaip organizacija? Ar tai bus išreikštas didelis susirūpinimas, ar bus konkretūs veiksmai, pavyzdžiui, atsakyta bus taip pat branduoliniu ginklu. Ir koks bus rezultatas, kai bus apsikeista branduoliniais smūgiais?

Tai dabar skamba kaip nesąmonė, kliedesiai, nes žmonės, kurie kalba apie tai, truputį ne viso proto, bet, deja, pasaulis dabar tokios būsenos, kai Putinas mums primeta savo branduolinį šantažą. Manau, kad NATO, Vakarai turi taip pat numatyti savo veiksmus. Jungtinės Valstijos ir Britanija pasirašė atitinkamą memorandumą, tai yra tikrai rimtas dokumentas, jis yra JAV, tai tarptautinė sutartis. Ir kaip Budapešto memorandumą pasirašiusieji, jie turi pareikšti garantijas Ukrainai ir užtikrinti savo branduolinį skėtį. Pasakyti, kad jeigu Rusija smogs branduoliniu ginklu Ukrainai, Jungtinės Valstijos ir Britanija pasirengę atsakyti tuo pačiu. Aš manau, kad to pakaktų atšaldyti Putiną ir sumažinti jo norus panaudoti taktinį branduolinį ginklą prieš Ukrainą.

Visą pranešimą galite skaityti ČIA