30 laipsnių lauke, o aš peršalau: kodėl taip nutinka ir kokias didžiausias klaidas darome

Prieš 1 metus 117

Karštą vasaros dieną prasidėjusi sloga ar gerklės skausmas sukelia nuostabą dažnam poilsiautojui. Kodėl esant 30 laipsnių karščiui kartais atsibundame su varvančia nosimi? Portalui LRT.lt šį fenomeną paaiškino ir patarimais pasidalijo šeimos gydytojos.

Ar tikrai dėl visko kaltas kondicionierius?

Šeimos gydytojos Daiva Makarevičienė ir Elena Šopytė sutaria, kad pagrindinis slogos atsiradimo karštą vasaros dieną kaltininkas – kondicionierius.

„Visi dabar juos naudoja – ir automobiliuose, ir namuose. Išeina labai staigus temperatūrų skirtumas. Iš karšto oro lauke į žymiai šaltesnį namuose ar automobilyje, – sako D. Makarevičienė. – Aišku, žmonės nori labai greitai atsivėsinti, todėl nusistato 18–19 laipsnių. Tai didžiausia problema, nes tai tas pats, kas įlįsti į šaldytuvą.“

Anot E. Šopytės, tokie dideli temperatūrų skirtumai priverčia imunitetą sutrikti, jis nespėja prisitaikyti prie aplinkos. „Ir kol jis susigaudo, tampa pažeidžiamesnis virusams“, – aiškina gydytoja.

Pasak jos, kondicionieriai turi dar vieną minusą – sausina orą. Dėl to išsausėja ir mūsų kvėpavimo takų gleivinė, kuri tampa pralaidesnė virusams.

Jei lauke 30 laipsnių, gydytojos rekomenduoja kondicionierius nustatyti ties 22–25 laipsnių riba. „Kuo didesnis temperatūrų skirtumas, tuo labiau tai išmuša mūsų imunitetą iš vėžių“, – įspėja E. Šopytė.

Temperatūrų skirtumai – galimybė virusams

Anot šeimos gydytojos E. Šopytės, žmonės dažnai serga keičiantis sezonams, nes tuo metu keičiasi ir temperatūra. O prie temperatūrų pokyčių prisitaikyti turi ir mūsų kūnas, tačiau dažnu atveju paprasčiausiai nespėja.

„Imunitetas nespėja susigaudyti, dėl to tampa imlesnis visoms ligoms“, – sako gydytoja.

E. Šopytės teigimu, virusai nebijo karščio. Esant aukštai temperatūrai, virusams lengviau išgyventi ne žmogaus kūne, o aplinkoje, pavyzdžiui, ant paviršių.

„Virusas mėgsta 35–37 laipsnių temperatūrą, tai jis ilgiau išliks gyvas aplinkoje, kurioje yra 30 laipsnių karštis, negu žiemą, kai lauke 2 laipsniai šalčio, nes esant tokiai temperatūrai jis iš karto numirs. Virusai sušilus orui pradeda daugintis, nes jiems tai tiesiog geresnė aplinka. Dėl to jie pasklinda ir tarp žmonių“, – aiškina gydytoja.

Skersvėjis nėra geresnis už kondicionierių

Šeimos gydytoja D. Makarevičienė įspėja ir tuos, kurie neturi automobiliuose kondicionieriaus ir važiuoja atidarytais langais. Dėl atsiradusios traukos susidaro stiprus vėjo gūsis, kuris perpučia suprakaitavusį žmogų.

„Dažniausiai perpučia kaklą ir krūtinę. Tai sukelia miozitą – raumenų uždegimą. Atsiranda skausmai, kuriuos lengva supainioti su širdies sutrikimais, tokiais kaip stenokardija“, – pasakoja gydytoja.

Šalti gėrimai – galima ar ne?

Gydytoja D. Makarevičienė sako, kad peršalti galima ir išgėrus šalto gėrimo ar suvalgius labai atšaldytų ledų. Kūnas įkaitęs, todėl geriant šaltą gėrimą organizmas vėl išgyvena didelį temperatūrų skirtumą. Ji rekomenduoja nepulti valgyti ledų, ką tik išimtų iš šaldiklio, šiek tiek palaukti.

Tačiau gydytoja E. Šopytė teigia, kad kai skauda gerklę, šalti ledai gali padėti ją nuraminti:

„Kaip šaldome žaizdą, kad jos neskaudėtų, tai lygiai taip pat ir skaudančią gerklę galima kartais nuraminti suvalgius ar atsigėrus ko nors šalto, ir jos taip stipriai nebeskaudės.“

Išeitis – užsigrūdinti

Temperatūrų skirtumams, anot E. Šopytės, galima pasiruošti. Tačiau tam prireiks ne mėnesio, o visų metų.

„Grūdinimasis yra ir sveika, ir skatintina, bet tai reikia daryti visus metus. Šaltas dušas rytais, ėjimas į pirtį ir išėjimas į lauką žiemą ir panašiai. Bet užsigrūdinti nepavyks per mėnesį, tai turėtų būti gyvenimo būdas, – sako ji. – Mes visus metus organizmui keliame šoką ir stresą su temperatūrų pokyčiais, ir tada per keletą metų jis prisitaiko. Tokiems žmonėms ir 20 laipsnių automobilyje pasidaro nebaisu.“

Skaityti visą pranešimą