Tyrimas parodė, kad valandos trukmės pasivaikščiojimas gamtoje mažina stresą

Keletas pastarųjų metų tyrimų parodė, kad pagrindinių psichikos ligų dažnis mieste yra didesnis nei kaimo vietovėse, rašo „Medical News Today“.

Pavyzdžiui, 2012 metais atlikta metaanalizė rodo, kad miestuose gyvenantiems žmonėms šizofrenijos rizika yra didesnė.

Kitais tyrimais, įskaitant ir atliktą 2011 m., nustatyta, kad miestuose gyvenantiems žmonėms aktyviau veikia vadinamasis migdolinis kūnas – smegenų regionas, reguliuojantis tokias emocijas kaip baimė ir stresas.

Naujame tyrime mokslininkai iš Maxo Plancko žmogaus raidos instituto (Vokietija) Lise Meitner aplinkos neurologijos grupės analizavo gamtos naudą psichinei sveikatai.

Tyrėjai siekė išsiaiškinti, ar didesnis psichikos ligų skaičius miestuose yra susijęs su tuo, kad žmonės turi mažiau galimybių būti gamtoje, ar tam tikros rūšies žmonės yra linkę apsigyventi tam tikroje aplinkoje.

„Nebuvo įmanoma išnarplioti vištos ir kiaušinio problemos – ar gamta turi poveikį smegenims, ar konkretūs asmenys renkasi gyventi kaimo ar miesto vietovėse“, – „Medical News Today“ sakė Lise Meitner aplinkos neurologijos grupės priešdoktorantūros studijų studentė ir pagrindinė tyrimo autorė Sonja Sudimac.

Tyrimo rezultatai neseniai buvo paskelbti žurnale „Molecular Psychiatry“.

Baimės kupinų veidų nuotraukų analizė

Norėdami patvirtinti išsikeltą hipotezę, tyrėjai funkcinės magnetinio rezonanso tomografijos (fMRT) būdu išanalizavo 63 sveikų dalyvių smegenų veiklą prieš ir po to, kai šie 1 valandą pasivaikščiojo miške ir judria prekybine gatve.

Tyrime dalyvavo 29 moterys ir 34 vyrai nuo 18 iki 47 metų amžiaus. Vidutinis jų amžius buvo 27 metai. Kiekvienam dalyviui buvo atliktas fMRT tyrimas. Skenavimo metu dalyviai turėjo atlikti keletą užduočių, dvi iš kurių vėliau buvo aptartos tyrimo duomenų analizėje.

Pirmosios užduoties metu dalyviams buvo parodyti 15 vyrų ir 15 moterų veidų vaizdai, kurių dalis buvo iškreipti baimės, o dalis neutralūs. Antrosios užduoties metu dalyviams buvo pateiktos aritmetinės užduotys „su laiko limitu, kuris viršijo dalyvio kognityvinius gebėjimus“, – aiškinama tyrimo aprašyme.

Atlikus skenavimą, 31 dalyvis buvo pasiųstas pasivaikščioti judria Berlyno gatve, o 32 – miesto teritorijoje esančiame miške. Tyrimas vyko 2019 metais, dalyviai vaikščiojo nuo 10 iki 17 val. Vyrai ir moterys abejose grupėse pasiskirstė po lygiai.

Tyrėjai išdalino dalyviams telefonus, kuriuos jie turėjo nešiotis su savimi, kad būtų galima stebėti jų buvimo vietą. Dalyviai taip pat dėvėjo apyrankes, kurios fiksavo jų elektroderminį aktyvumą (EDA), širdies ritmo kintamumą (HRV) ir širdies susitraukimų dažnį. Jiems buvo duotas sausas pietų davinys, kurį jie galėjo suvalgyti pasivaikščiojimo metu. Po pusvalandžio suskambo telefono žadintuvas – tokiu būdu tyrimo dalyviai buvo informuoti, kad metas apsisukti ir eiti atgal.

Grįžusiems iš pasivaikščiojimo dalyviams mokslininkai atliko dar vieną fMRT tyrimą, kurio metu vėl paprašė atlikti tas pačias užduotis.

„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad vos po 1 valandos pasivaikščiojimo gamtoje sumažėja aktyvumas su streso valdymu susijusiose smegenų srityse, – „Medical News Today“ sakė S. Sudimac. – Tai svarbi išvada, nes pirmą kartą parodomas priežastinis ryšys tarp gamtos poveikio ir su stresu susijusių smegenų sričių pokyčių.“

Tyrėjai pastebėjo sumažėjusį smegenų aktyvumą, atliekant abi skenavimo metu dalyviams skirtas užduotis. S. Sudimac teigimu, tai rodo, kad „vaikščiojimas gamtoje galėjo turėti teigiamą poveikį migdoliniam kūnui, padidindamas jo aktyvacijos slenkstį“.

Be to, smegenų veikla streso valdymo regionuose išliko stabili ir nepadidėjo po 60 minučių pasivaikščiojimo miesto aplinkoje. Tai, pasak S. Sudimac, prieštarauja idėjai, kad miesto aplinka kelia papildomą stresą.

Pritaikymas realiame gyvenime

S. Suidimac teigimu, šis tyrimas rodo, kad pasivaikščiojimai gamtoje „gali būti prevencinė priemonė, užkertanti kelią psichikos sveikatos problemų paūmėjimui“ ir padedanti „apsisaugoti nuo neigiamo miesto aplinkos poveikio psichinei sveikatai“.

Ji tikisi, kad tokio pobūdžio tyrimai paskatins už miestų planavimą atsakingus asmenis į naujų gyvenamųjų rajonų planus įtraukti daugiau žaliųjų erdvių.

„Kadangi daugiau nei pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose ir urbanizacija sparčiai plečiasi, miesto gyventojams labai svarbu turėti netoliese esantį parką ar mišką, kur jie galėtų pasitraukti iš įtemptos miesto aplinkos ir pasikrauti energijos“, – „Medical News Today“ sakė S. Suidimac.

Ar trumpesni pasivaikščiojimai taip pat duoda naudos?

Tyrimas rodo, kad po valandos pasivaikščiojimo gamtoje sumažėja už streso valdymą atsakingų smegenų sričių aktyvumas, tačiau natūraliai kyla klausimas, ar panašios naudos būtų galima tikėtis ir iš trumpesnio pasivaikščiojimo?

„Pasirinkome vienos valandos trukmę, nes ilgesnis pasivaikščiojimas galėjo išvarginti prie to nepratusius dalyvius, – aiškino S. Sudimac. – Yra įrodymų, kad fiziologiniai streso rodikliai, pavyzdžiui, streso hormono kortizolio lygis, yra mažesnis po 15 minučių pasivaikščiojimo gamtoje, palyginti su pasivaikščiojimu miesto aplinkoje, todėl būtų įdomu ištirti, ar trumpesnis buvimas gamtoje taip pat mažina migdolinio kūno aktyvumą.“

Kitoks paaiškinimas

Tyrime nedalyvavusi klinikinė psichologė iš Alabamos dr. Karen Stewart perspėjo, kad sumažėjusį valandą gamtoje vaikščiojusių tyrimo dalyvių smegenų sričių, atsakingų už streso valdymą, aktyvumą galima paaiškinti ir kitais būdais, ne vien žalios aplinkos poveikiu.

„Dar per anksti teigti, kad tai yra galutinis paaiškinimas“, – sakė ji „Medical News Today“.

K. Stewart teigimu, gali būti, jog streso lygis sumažėjo dėl teigiamo fizinio krūvio poveikio.

Anot jos, tai, kad dalyvių, kurie vaikščiojo judria gatve, fMRT tyrimas neparodė sumažėjusio aktyvumo už streso valdymą atsakinguose smegenų regionuose, gali būti susiję su „neigiamu miesto aplinkos poveikiu, kuris panaikina fizinio aktyvumo naudą.“

Žvilgsnis į kitas etnines grupes

Tyrėjai pripažįsta, kad šis tyrimas rėmėsi „WEIRD“ imtimi – dalyviais, kurie daugiausia buvo vakariečiai, išsilavinę, industrializuoti, turtingi ir demokratai (angl. Western, Educated, Industrialized, Rich, Democratic).

Ateityje mokslininkai planuoja į tyrimą įtraukti dalyvius ir iš kitų etninių grupių bei kultūrinių sluoksnių, „ne tik kad rezultatai būtų labiau apibendrinti, bet ir siekiant išsiaiškinti kultūrinius gamtos suvokimo skirtumus, nes tai, kas laikoma gamta, skirtingose kultūrose taip pat skiriasi“, – „Medical News Today“ sakė S. Sudimac.

Kituose tyrimuose mokslininkai tikisi išanalizuoti įvairių natūralių aplinkų, kaip antai upės, botanikos sodai ir kalnai, poveikį smegenims.

Jie taip pat norėtų pabandyti tiksliai nustatyti konkrečius gamtos požymius – tam tikras spalvas, garsus ar kvapus – kurie skatina migdolinio kūno aktyvumo sumažėjimą, ir, kaip teigia S. Sudimac, tokiu būdu geriau „suprasti, kodėl gamta padeda atsistatyti po patirto streso, kad su ja siejamą terapiją galima būtų išnaudoti dar efektyviau“.

Šiuo metu mokslininkai tiria, kaip 1 valandos pasivaikščiojimas gamtoje, palyginti su miesto aplinka, veikia motinų ir jų kūdikių patiriamą stresą.