„Tai yra utopija“: specialistų trūkumas verčia kritiškai žiūrėti į planuojamas šeimos gydytojų komandas

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad jau nuo kitų metų šeimos gydytojo komandą sudarytų ne tik slaugytojas, akušeris ar kineziterapeutas, bet ir atvejo vadybininkas bei gyvensenos medicinos specialistas. Pastarieji kelerius metu ruošiami sveikatos mokslų universitete, bet, kaip teigia šių studijų programos vadovas, kol kas tokių specialistų parengiama nepakankamai, o artimiausiu metu jų poreikis dar labiau išaugs.

Šeimos gydytojai sako – darbe užsibūna iki vėlaus vakaro. O štai pacientui tegalintys skirti 10–15 minučių.

„Būtų tikrai naudinga, kiekvienas papildomas narys šeimos gydytojo komandoje yra aukso vertės“, – tvirtina Šeimos gydytojų profsąjungos atstovė Jurgita Dūdienė.

Gydytoja teigia, jog labai reikėtų ir gyvensenos medicinos specialisto, ir atvejo vadybininko. Tik abejoja, ar mažose poliklinikose atsiras pinigų tokiems specialistams.

„Atvejo vadybininko svajonė gal greičiau pasiekiama, nes mes įsivaizduojame, kad labiausiai tokį darbą galėtų dirbti būtent bendrosios praktikos slaugytojai. Tai yra utopija, svajonė, kur papildomai turėt gyvensenos specialistą su licencija. Tai yra visiškai nauji mūsų sveikatos priežiūros specialistai, kurių dar yra nedaug“, – akcentuoja J. Dūdienė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako visos šeimos gydytojo komandos neįsivaizduojantis be atvejo vadybininko ir gyvensenos medicinos specialisto. Pasak jo, dabar Lietuvoje tokių komandų jau yra, bet vos kelios. Tuo metu kai kurie šeimos gydytojai prisipažįsta, pavyzdžiui, apie gyvensenos specialistus net nėra girdėję.

„Mūsų tikslas, kad tik pilna šeimos gydytojo komanda gali padėti ne tik padidinti kokybę sveikatos paslaugų, bet turi padėti apskritai mūsų žmonėms tapti sveikesniais. Nepakliūti į ligonines, mažiau ligonių, mažiau stacionaro“, – nurodo ministras.

Gyvensenos medicinos specialiste dirbanti Giedrė Alinauskaitė-Strumilienė sako, kad pas ją pacientai ateina, kai nustatoma lėtinė neinfekcinė liga ir kai jau reikia šalinti ligos priežastį. Medikė teigia, kad cukrinis diabetas, širdies kraujagyslių ligos dažniausiai būna susijusios su neteisinga gyvensena. Gyvensenos specialistai gali išgelbėti apie 40 procentų lėtinėmis ligomis sergančiųjų gyvybių.

„Gyvensenos medicinos paslaugos apima kasdienių gyvensenos įpročių, kurie galimai galėjo turėti įtakos lėtinės neinfekcinės ligos atsiradimui, šalinimą. Tos paslaugos yra kasdienio miego, fizinio aktyvumo, mitybos, psichohigienos įpročių formavimas iš naujo“, – aiškina gyvensenos medicinos specialistė.

Gyvensenos medicinos specialistai keletą metų rengiami Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Norinčių studijuoti šias magistro studijas yra gana daug, sako studijų programos vadovas. Iš viso jau parengta apie 90 specialistų, sausį studijas baigs dar 22.

„Tai poreikis valstybės lygmens, žiūrint realių lėtinių neinfekcinių ligų sveikatos priežiūros sistemoje paplitimą, yra milžiniškas. Ateinančiais metais plius minus reikės apie 200 gyvensenos medicinos specialistų vien tam, kad padengtų bazinį specialistų poreikį“, – tvirtina gyvensenos medicinos studijų programos direktorius Tomas Vaičiūnas.

Gyvensenos mediciną gali studijuoti tik baigę medicinos, biomedicinos arba sveikatos mokslų studijas. Būtent šie specialistai ir turėtų prisijungti prie šeimos gydytojų komandos. Sveikatos apsaugos ministro teigimu, kasmet į tokias komandas planuojama investuoti apie dešimt milijonų eurų.