Prieš 1 metus
102
Jie vis labiau išsilavinę, smalsūs ir matę daug pasaulio, tačiau linkę vėluoti ir pramiegoti darbo pokalbius. Be to, Z kartos darbuotojų vadovai neretai skundžiasi atsakomybės ir elementaraus noro dirbti trūkumu.
Neretas jaunuolis į viršininką nevengs kreiptis „tu“, nesivargins darbe dėvėti kostiumo ir kaklaraiščio, o nepatikusią įmonę gali mesti ir po kelių mėnesių dėl iš pažiūros sunkiai suprantamų priežasčių. Geros tai ar nepriimtinos darbuotojo savybės, festivalyje „Būtent!“ vykusioje diskusijoje „Kokias tėvų klaidas turėtų taisyti pirmasis darbdavys?“ aptarė Simona Žukaitytė, „Guidehouse Lithuania“ personalo vadovė, Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerijos viceministrė Agnė Kudarauskienė, rinkodaros ir telekomunikacijų specialistas Liudvikas Andriulis ir Paulina Čingaitė, įmonės „Guidehouse Lithuania“ analitikė.
Savaime nesuprantama, kaip veikia biuletenis
Statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet į darbo rinką įsilieja maždaug 30 tūkstančių aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventų, dauguma jų dirbti pradeda dar studijuodami.
Personalo vadovė S. Žukaitytė tvirtina, jog iš pirmo žvilgsnio šiandien į darbo rinką ateina itin išsilavinę, įvairios patirties turintys jaunuoliai, neretas spėjęs padirbti ar mokytis ir užsienyje.
„Bet jau pirmuosiuose interviu etapuose susiduriame su kurioziškomis situacijomis, ir labai paprastomis: pramiegoti interviu, interviu iš lovos, elektroninių cigarečių rūkymas per interviu“, – vardijo ji.
Įsidarbinusiam jaunuoliui kyla daug klausimų apie darbo teisinius aspektus: kas turi būti parašyta darbo sutartyje, pavyzdžiui, daug ką gąsdina didelė dokumento apimtis.
„Atlyginimas lyg ir parašytas vienas, paskui į sąskaitą gaunu kitokį – kaip visa tai suprasti?“ – apie jaunuolių problemas darbo rinkoje pasakojo personalo specialistė.
Tarptautinėje įmonėje dirbantis L. Andriulis atkreipė dėmesį į vadinamosios bendros darbo higienos svarbą: tai atėjimas į darbą laiku, darbo atlikimas iki galo, atsiliepimas į skambučius.
„Techninė kompetencija yra tik trečdalis to, ko norime [iš darbuotojo]. Kitas trečdalis būtų gebėjimas dirbti komandoje, o likęs trečdalis, ko mokau ir savo paauglius vaikus, yra gebėjimas dirbti“, – apie paprasčiausių darbo aspektų svarbą pasakojo pašnekovas.
Jo teigimu, šiandien į darbo rinką ateinantys jaunuoliai turi gerų techninių žinių, tačiau jiems trūksta drąsos, savarankiškumo, todėl šias savybes reikia ugdyti jau šeimoje, skatinant jų atsakomybę.
Įmonėje „Guidehouse Lithuania“ analitike dirbanti neseniai universitetą baigusi P. Čingaitė pritarė, kad jai pirmajame darbe išties kilo klausimų dėl, rodos, elementarių dalykų. Pasak jos, nors patį darbą gauti nebuvo sudėtinga, darbo pokalbiai buvo sklandūs, darbo sutartis – aiški, o darbas nebuvo sudėtingas, kilo ir iššūkių.
„Manęs prašė „Sodros“ kodo. Aš nesu turėjusi jokio darbo, tai jau pirmas iššūkis, ką man įrašyti į laukelį?“ – su šypsena apie naujus dalykus, kurių nežinojo, kol nepradėjo dirbti, pasakojo P. Čingaitė. Pasak merginos, nelengva buvo ir pirmą kartą gyvenime gauti biuletenį.
ŠMSM viceministrė A. Kudarauskienė kalbėjo, kad mokinių ugdymo programose numatomi pokyčiai, siekiama, kad mokiniai mokytųsi ir gyvenimo įgūdžių.
„Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje egzistuoja problema, kad daugiau orientuojamės į tai, kad mokinys išlaikytų egzaminus, o ne, pavyzdžiui, pasiruoštų karjerai“, – sakė viceministrė.
A. Kudarauskienės teigimu, jau nuo 2023 metų mokyklose startuos nauja Gyvenimo įgūdžių programa, tikimasi, kad ji padės įgauti daugiau praktinių įgūdžių, mokyklose vis daugiau dėmesio skiriama rengti darbo rinkai, dirba karjeros specialistai.
Tėvai turi mokyti to, ko neišmokys mokykloje
Pasak S. Žukaitytės, šiuolaikiniai vaikai skatinami kuo daugiau pasiekti, neretai užrašomi į daugybę būrelių. Tai tėvai laiko pagrindine savo atsakomybe.
Tačiau kaip ugdyti gyvenimo įgūdžius? L. Andriulio teigimu, galima tiesiog šnekėti elementariomis temomis.
„Pasisodini vaikus ir jiems papasakoji, kaip veikia dalykai. Ne taip seniai, gal prieš pusantro mėnesio, pasisodinęs vaikus aiškinau priežastis, dėl ko žmones atleidžia iš darbo: už darbo higienos nesilaikymą, vėlavimą į darbą, už melavimą ir nepatikimumą. Labai retai atleidžia už kompetencijos trūkumą. <...> Pasakojimai, kaip veikia praktinis pasaulis, kad ir važiuojant automobiliu, yra labai svarbūs“, – davė pavyzdį diskusijos dalyvis.
Jis teigė vaikams nevengiantis išaiškinti ir paprastų dalykų, pavyzdžiui, kuo skiriasi Civilinis ir Baudžiamasis kodeksas, koks skirtingų profesijų atstovų gaunamas atlyginimas. Tėvams tai sudėtinga dėl to, kad tokios pokalbių temos dažniausiai nekyla savaime, tačiau, atkreipia dėmesį pašnekovas, to mokykloje vaikai taip pat neišmoks.
„Tėvų darbas yra parodyti tikrą pasaulį ir paaiškinti, kaip jis veikia“, – sakė L. Andriulis.
Jam pritarė A. Kudarauskienė – anot viceministrės, dažnai dėl įvairių visuomenės problemų linkstama kaltinti švietimo sistemą, tačiau pamirštama, kad ženkliai didesnę įtaką savo pavyzdžiu jaunuoliui daro šeima ir tėvai.
„Mes neretai akcentuojame, kad mokykla turi paruošti viskam, nors namuose vaikas, jaunas žmogus praleidžia žymiai daugiau laiko“, – per diskusiją kalbėjo ŠMSM atstovė.
Šokiruoja darbdavius ir nepaiso jokios hierarchijos
Kita diskusijoje iškelta tema – tai, kad patys jaunuoliai itin daug tikisi iš darbo. Jiems tai ne tik būdas uždirbti pinigų, jie reikalauja lankstumo, nėra linkę klausyti autoritetų – tai visiškai kitokios vertybės nei tos, kurias turėjo jų tėvai, linkę paklusti taisyklėms.
Pasak L. Andriulio, jaunuoliai kartais gali apskritai kvestionuoti pačią darbo nuo 8 iki 17 val. sampratą.
„Turi samdyti psichologų komandą: ateina žmonės, kurie yra persisotinę informacijos <...>. Jie matė visą pasaulį, reikia su jais dirbti, mokėti juos išklausyti. Bosas turi kautis dėl autoriteto [jaunuolio] galvoje, žiūrėti tuos pačius tiktokus, žaisti tuos pačius kompiuterinius žaidimus ar bent suprasti, apie ką kalbama“, – sakė jis.
Be to, šiuolaikiniai jaunuoliai yra ir didesni individualistai, jiems nėra svarbus vyresnių žmonių autoritetas. Išimtis – autoritetas atsiranda, jei viršininkas geba parodyti, kad jis yra savo srities profesionalas.
Anot L. Andriulio, pranašumas psichologiškai yra nustatomas pagal žinojimo atskirtį: esame linkę manyti, kad kuo kitas žmogus daugiau žino, tuo jis pranašesnis. Šios ribos šiuolaikiniai jaunuoliai nėra linkę paisyti, nes jie dažnai daug žino patys, dažnai iš interneto.
Toks autoritetų nepaisymas neretai šokiruoja ir pačius darbdavius, pripratusius prie hierarchijos.
„Jie nebėra pilka masė, kuri džiaugiasi priimta į darbą. Yra terminas „power distance“, galios atstumas, jis dabar yra labai sumažėjęs. Aš manau, kad jaunoji karta yra labai egalitaristų karta. Jie daug labiau linkę kreiptis „tu“, dažniau yra familiarūs, mažiau linkę rengtis formaliai. Jie nė trupučio nemano, kad esate už juos geresnis“, – kalbėjo L. Andriulis.
P. Čingaitė atkreipė dėmesį, kad daug dirbančių jaunuolių susiduria su problema, kad darbdaviai nesuteikia galimybės darbą derinti su studijomis, nors prieš įdarbinimą pažadama tokia galimybė, vėliau ignoruojama.
Ji taip pat kalbėjo, kad svarbu suprasti, kad jaunuoliams pirmajame darbe daug kas neaišku.
„Taip, mes nežinome, gal kartais ir sunku paklausti, tačiau svarbu sudaryti įspūdį, kad galite klausti, atsakysime ir į kvailus klausimus“, – darbdavių dėmesį atkreipė ji.
Meta darbą vos pradėję
Per diskusiją kilo klausimas, ar kelia problemų tai, kad jauniausi darbuotojai skeptiškai žiūri į gyvus susitikimus, yra labiau linkę dirbti nuotoliniu būdu.
Pasak S. Žukaitytės, ji pastebėjo, jog jaunuoliams kyla sunkumų bendraujant gyvai, darbo reikalais jie linkę susirašinėti, užuot atėję pasikalbėti akis į akį.
„Man atrodo, kad viskas gerai. <...> Jaunimas mėgsta pokalbius internetu, nes gali kontroliuoti, pasirenki laiką, kada atsakysi, tai tik dėl to jautiesi saugesnis, bet tai neleidžia [plėtoti] tam tikrų subtilių žmogiškų santykių“, – sakė L. Andriulis. Vis dėlto, jo teigimu, bendravimas internetu gali būti net efektyvesnis nei gyvi susitikimai.
Anot ŠMSM viceministrės A. Kudarauskienės, būtent dėl šios priežasties yra svarbi mokykla, kaip mokinių susirinkimas, prieš kurį kalba mokytojas. Mokiniai, kviečiami viešai kalbėti prie lentos, taip pat per debatus, pristatymus ir renginius, įgyja socialinių įgūdžių.
Viena diskusijos klausiusi moteris prasitarė, kad atlikti praktikos savo įmonėje ji įdarbino savo devyniolikos metų dukrą studentę, tačiau kilo sunkumų. Esą jau po trijų savaičių mergina pasiskundė, kad jaučiasi užsisėdėjusi.
„Aš galvoju, juk dar nesibaigė net tavo mokymas, klausiu, bet juk tavo draugai jau ir dirba. Sako, taip, jau pusę metų viename darbe, tai siaubas, paskui bijai išeiti kitur“, – savo patirtimi dalijosi mama. Anot jos, galbūt jaunuoliams reikėtų suteikti kuo daugiau galimybių išbandyti save įvairiose srityse, kad jie nenorėtų taip greitai mesti pirmo darbo.
Tai, pasak verslininkės, kelia sunkumų darbdaviui, nes naują darbuotoją reikia apmokyti, tai kelia stresą kitiems įmonės darbuotojams.
Pasak A. Kudarauskienės, numatyti, ko darbo rinkoje reikės po kelerių metų, kai mokinys ar studentas pradės dirbti, yra neįmanoma. Pastaraisiais metais nemažai kalbama, kaip patobulinti mokymo programas, kad moksleiviai būtų geriau paruošti darbui.
„Pameistrystės sistema jau 5 metus bandoma užkurti, finansuoti darbdaviui darbo užmokestį, bet ne visi ir verslo atstovai suvokia tą misiją. Vokietijoje yra senos pameistrystės tradicijos, niekas nekelia klausimo, kiek pameistrio darbo užmokesčio finansuos valstybė. Mes link to einame <...>, bet reikia auginti tuos dalykus“, – sakė ji.
English (US) ·