Seimas toliau aiškinasi, kas vyksta Kauno savivaldybėje: kai kurie momentai bado akis

Trečiadienį Seime posėdžiavo Antikorupcijos komisijos laikinoji tyrimo grupė, kuri nagrinėja korupcijos riziką Kauno miesto savivaldybėje. Kol laukiama pilnų Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vertinimo ir kitų išvadų, kai kurie akcentai jau dabar krenta į akis. Pavyzdžiui, kad, kaip pastebi grupės vadovas Andrius Vyšniauskas, Kauno miesto savivaldybė tiesiog neturi korupcijos prevencijos programos.

STT rengia korupcijos vertinimą: prašoma daugiau laiko

A. Vyšniausko teigimu, laikinoji tyrimo grupė dar iki vasaros turėjo pokalbius su Kauno miesto savivaldybės atstovais – administracijos direktoriumi, antikorupcijos komisija, savivaldybės kontroliere, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).

„Taip pat turėjome daug pokalbių ir su verslininkais, kurie rašė visokius skundus mums, VPT. Išklausėme juos. Birželio gale mes užklausėme STT, kad jie atliktų du dalykus: savivaldybės viešųjų pirkimų korupcijos rizikos vertinimą pagal Korupcijos prevencijos įstatymą ir nustatyti tam tikrų asmenų ryšius. Ten nieko ypatingo nėra, ten yra meras, jo artimiausia aplinka, sūnūs ir visa kita – kokie ryšiai, verslai ir santykiai su savivaldybe“, – pasakojo parlamentaras.

Kol kas, pasak A. Vyšniausko, STT dar neparengė korupcijos rizikos vertinimo ir paprašė tam duoti daugiau laiko.

„Tai yra labai didelės apimties dokumentas. Iš pradžių buvo indikacija, kad galime turėti per porą mėnesių, iki rugpjūčio galo, bet STT paprašė dar poros mėnesių, kadangi informacijos yra labai daug ir jie nori tai padaryti pakankamai giliai“, – paaaiškino Seimo narys.

Panašiai Delfi sakė ir komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis.

„Mes iš pradžių, kai buvo suformuota mūsų komisijos grupė, galbūt nelabai tikėjomės, kad bus tiek daug dokumentų – tokia lavina dokumentų, kuriuos reikės vertinti. Supraskime, ten pirkimų yra labai daug ir tikrai komisijos kompetencija nėra nagrinėti kažkokį konkretų atvejį. Tam ir yra teisėsauga – mes to negalime daryti ir nedarome, tad yra vertinama daug plačiau“, – kalbėjo A. Stončaitis.

Tikimasi, kad minėtos išvados grupę pasieks spalio mėnesio gale.

„Šalia to norime išklausyti ir savivaldybės kontrolierę, kuri atlieka savo ruožtu visų savivaldybės administracijos direktoriaus priimtų sutarčių, kurios susijusios su Viliumi Šiliausku, patikrinimą. Jaučiame pareigą bent jau išklausyti ir sulaukti to tyrimo pabaigos“, – sakė A. Vyšniauskas.

„Matyt, paskui bus formuojamos rekomendacijos apskritai visos šalies mastu. Dėl to tų dokumentų yra tikrai daug, pirkimų analizuojama tikrai daug“, – antrino A. Stončaitis.

Tirti paskatino teisėsaugos byla ir verslo, gyventojų pranešimai

A. Vyšniauskas pasakojo, kad Antikorupcijos komisiją paskatino suformuoti laikinąją tyrimo grupę metų pradžioje nuskambėjęs skandalas, kai teisėsauga pranešė apie įtarimus rekordinio dydžio kyšio paėmimu tuomečiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

„Ką noriu akcentuoti, kad mes, kaip grupė, netyrinėjame kažkokio konkretaus korupcijos atvejo ar konkretaus asmens. Mes žiūrime, kaip veikia pati savivaldybės administracija ir savivaldybės institucijos būtent viešųjų pirkimų tvarkoje, kadangi kiekviena savivaldybė turi tam tikrą diskreciją taikyti kai kurias nuostatas ar ne. Norime pamatyti sisteminį vaizdą“, – paaiškino parlamentaras.

„Yra ganėtinai sunku suvokti, kaip gali tokios apimties galimos problemos ir kyšiai vykti tokio dydžio savivaldybėje, kuri tikrai turėtų būti pavyzdys kitoms savivaldybėms – skaidrumo, vadybos modernumo. Taip pat buvo gauta tam tikrų indikacijų ir iš verslo, gyventojų, jog ten yra problemų“, – sakė A. Vyšniauskas.

Tą patį patvirtino ir A. Stončaitis.

„Yra besikreipiančių žmonių, kurie norėtų papasakoti, galbūt išsakyti savo nuomonę ir jų nėra taip mažai. Darbas tikrai juda į priekį“, – akcentavo Seimo narys.

Teigia, kad tyrimas – politiškai neangažuotas: remiamasi institucijų analize

Visgi abu pašnekovai akcentavo, kad grupė siekia objektyviai tirti situaciją, nepaisant artėjančių savivaldos rinkimų, nes remiasi tik institucijų analize.

„Politinis angažuotumas būtų tada, jei mes būtume greitai tiesiog pasikvietę keletą žmonių, padarę kažkokias išvadas ir paskelbę savo politinį verdiktą. Mes visose savo išvadose pirmiausia remsimės kitų institucijų analize: jas apibendrinsime ir pateiksime sprendimus, ką galima galbūt koreguoti įstatymuose, ką galbūt turėtų koreguoti pati savivaldybė“, – paaiškino A. Vyšniauskas.

A. Stončaitis kalbėjo panašiai.

„Šitas faktorius yra, sklando kartais klausimuose, nieko nepadarysi. Komisiją sudaro įvairių partijų atstovai, bet buvo stengiamasi, kad ir pozicija, ir opozicija būtų visa atstovaujama komisijoje. Aš labai tikiuosi, kad to neobjektyvaus politikavimo neturėtų būti“, – sakė parlamentaras.

Visgi kai kurie dalykai, kaip pripažino A. Vyšniauskas, iš karto krenta į akis.

„Kauno miesto savivaldybė yra viena iš tų retų savivaldybių, kuri neturi tokio dalyko kaip korupcijos prevencijos programa, dažniausiai vadinama antikorupcijos programa. Tai būna tiesiog sąrašas priemonių, kurias taiko, vengiant interesų konfliktų, kažkokių korupcinių rizikų, vykdo tam tikras švietimo veiklas darbuotojams, kaip reikėtų elgtis ir panašiai.

Kauno miesto savivaldybė šią kadenciją tokio dokumento neturi. Reiškia, bet koks korupcijos prevencijos darbas, nors yra specialistas, už tai atsakingas, negali vykti, nes nėra plano. Kyla klausimas, kodėl to nėra“, – komentavo Seimo narys.

Šiuo metu, anot pašnekovų, grupė laukia Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio atsakymo, nes jis yra pakviestas į komisijos posėdį, tačiau, kaip akcentavo grupės vadovas, komisija jau yra bendravusi su savivaldybės direktoriumi.

„Raštu pasirašiau kreipimąsi į Kauno merą, kitus valdininkus. Tikimės, kad visi turėtų būti suinteresuoti, jog ta šviesa būtų įlieta. Jei jie jaučia, kad viskas buvo skaidriai daroma, tai ko gi neteikti komisijai paaiškinimų? Turėtų būti bendradarbiavimas, aš nematau priežasčių, kad nebūtų“, – svarstė pašnekovas.

„Kur matau problemą mero atveju, tai korupcija tose savivaldybėse, kurios yra valdomos labai vienasmeniškai ir ganėtinai nedemokratiškai, dažniausiai visada padidėja“, – apibendrino A. Vyšniauskas.

Pasidomėti įmonės reikalais paskatino rekordinis kyšis

Apie padėtį Kaune portalas Delfi rašė ne kartą.

Metų pradžioje Kauno valdžią supurtė korupcijos skandalas. Įtariant rekordinio dydžio kyšio – 140 tūkst. eurų paėmimu buvo sulaikytas tuometis savivaldybės administracijos direktorius, vienas artimiausių Kauno mero Visvaldo Matijošaičio aplinkos žmonių – Vilius Šiliauskas. Jo namuose STT pareigūnai aptiko solidžią grynųjų sumą, apie 200 tūkst. eurų. Pinigus valdininkas buvo sukišęs į vokus bei stiklainius ir išslapstęs visame name.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir UAB ,,Autokausta“ generalinis direktorius Juozas Kraičiūnas / R. Tenio nuotr.

Kyšio perdavimu įtariamas uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ generalinis direktorius Juozas Kriaučiūnas buvo sulaikytas, bet suėmimo išvengė. Kratos metu jo namuose rasta beveik 400 tūkst. eurų grynųjų.

„Autokaustos“ sutarčių vertė per pastaruosius trejus metus mieste jau viršijo 90 mln. Eur. Kaip jau skelbta, prie šios sumos dar reikėtų pridėti jau po korupcijos skandalo sudarytą 9 mln. eurų vertės ligoninės korpuso statybos sutartį.

Ir štai čia – reikšminga detalė: 2017 – 2018 m. su Kauno miesto savivaldybe pasirašytų tokių sutarčių vertė siekė 10,4 mln. eurų, o reikalai ėmė gerėti, kai 2018 metų pabaigoje savivaldybės administracijos direktoriumi tapo V. Matijošaičio suburto judėjimo „Vieningas Kaunas“ atstovas, šių metų pradžioje rekordinio kyšio paėmimu įtariamas V. Šiliauskas.

Delfi kiek vėliau išsiaiškino skandalingus faktus apie bendrovės „Autokausta“ naudojamą nuomojamą valstybinę žemę. Ši informacija prijungta prie minėtos baudžiamosios bylos. Plačiau apie visą skandalą skaitykite čia.

Daugiau naujienų skaitykite čia.