Rusų ekonomistas apie mobilizaciją: dauguma galvos ne apie darbą, o kur pasislėpti ir kam duoti kyšį, nebemokės paskolų

Prieš 1 metus 90

Dauguma Rusijos rezervistų galvos ne apie darbą, o kaip iš jo išeiti ir kam duoti kyšį, šimtai tūkstančių nebegalės mokėti paskolų, aviakompanijoms reikės skubiai spręsti saugumo klausimus, prognozuoja rusų ekonomistas Andrejus Movčanas, kurio mintis apie mobilizaciją ir jos efektą socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino visuomenininkas, žurnalistas Andrius Tapinas.

„Ką dabar daryti“ – klausimas beprasmis. Nes atsakymas yra vienintelis – o kur jūs buvote 6 mėnesius? Dabar žinote, kad tas, kuris renkasi tarp materialinės ir moralinės problemos, gauna abi“, – pabrėžia ekonomistas.

Ekonominio mobilizacijos efekto, anot jo, apibrėžti neįmanoma nežinant tikslių mobilizacijos skaičių.

„Paskelbė 300 tūkst., bet prieš savaitę sakė, kad nieko nebus, tai niekuo tikėti negalima. Paskutinį kartą mobilizacijos sistema buvo testuojama 1987 metais. Bet kuriuo atveju, pirmas ekonominis efektas bus pilna dezorganizacija.

Artimiausiu metu dauguma iš 25 mln. rezervistų (apie 35 proc. darbo išteklių) galvos ne apie darbą, o apie tai, kad jo nepaimtų, kaip pasislėpti, kaip išeiti iš darbo, kur tave ras, kaip rasti pažįstamų voenkomate, kaip gauti feikines medicinines pažymas, kaip įsidarbinti į gynybos pramonę“, – rašo jis.

Kaip rašo ekonomistas, dauguma vadovų rūpinsis ne darbu, o kokiais būdais išsaugoti personalą ar rasti jam pamainą.

„Dauguma iš 100 mln. rezervistų šeimų narių irgi galvos ne apie darbą, o kaip padėti savo vyrams, sūnums, broliams, žentams pabėgti, kam duoti kyšį ir kur pirkti pažymą. Bankai turės sukurti protokolus, kaip vertinti riziką esant faktoriui „ar tinkamas mobilizacijai“ ir ką daryti su tais šimtais tūkstančių, kurie nebemokės paskolų ir vartojimo kreditų.

Visi su mobilizacija susiję valdininkai – nuo voenkomatų valytojų iki deputatų – rūpinsis, kaip pasididinti savo pajamas dalijant lengvatas, pametant asmenines bylas ir t. t. Likę valdininkai ir rangovai turės skubiai spręsti 30 metų nespręstus logistikos klausimus – mobilizuotuosius kažkur reikės apgyvendinti, aprengti, pervežti ir maitinti. Net jei tai gamtoje kažkur egzistuoja, tai reikia rasti, gauti, perskirstyti, pristatyti, išdalinti, o tuo pačiu – kiek įmanoma daugiau pavogti, perparduoti ir pasislėpti geresniems laikams“, – toliau dėsto jis.

Tam, kad 300 tūkst. žmonių visko užtektų, ekonomisto teigimu, 3 mln. turės atsijungti nuo savo einamųjų reikalų ir užsiimti tik mobilizacija.

„Aviakompanijoms reikės skubiai spręsti saugumo klausimus – pas juos daug buvusių karinių pilotų, kurie dabar valdys lėktuvus, galvodami apie tai, kad fronte šansas būti numuštam yra maždaug 30–50 proc.

Kai praeis pirma bėgančių iš šalies banga, po kelių savaičių ateis antroji, kai pradės važiuoti žmonos, vaikai ir tėvai. Išvažiuoja vertingi specialistai ir vadybininkai, o jų ir taip trūksta“, – pastebi A. Movčanas.

Jo žodžiais, mobilizacija vyks „iš viršaus į apačią, todėl besistengdamos vykdyti planus apačios darys viską, kad nenukentėtų patys“.

„Plius, kuo daugiau pašauksi, tuo daugiau kyšių gausi. Galimai pabaigoje bus ne 300 tūkst., o 3 mln. pašauktųjų, bet patys kalti, kad nedavė kyšio. Aišku, gali būti atvirkščiai. Kadangi kyšis taps pagrindine preke, rinka sureguliuos kyšių kainas, jos gali pasidaryti įkandamos bet kuriam ir tada naujieji privačių arabų bankų klientai skėsčios rankomis ir sakys, kad nepavyko surinkti ir tų 300 tūkst.

Ir paskutinis, „karinis klausimas“ – Kremliaus dėdės, iš kur jūs paimsite naujų karininkų? 300 tūkst. mobilizuotųjų? Bent jau 30 tūkst. karininkų? Juk tuos 300 tūkst., kurie tarnavo armijoje prieš 10 metų ir ten klojo lovas ir dažė žolę, reikės bent kažko išmokyti? Kada? Kas mokys? Kur? Kaip bus palaikoma disciplina? Kiek šovinių reikės iššaudyti, kad AK jiems iš rankų nekristų? Ai, ne mano reikalas“, – rašo ekonomistas.

Skaityti visą pranešimą