Prievolė nurodyti asmens kodą išrašant sąskaitą kauniečiui sukėlė nuostabą – ar tai būtina?

Individualią veiklą pagal pažymą vykdantis kaunietis susidūrė su situacija, kad išrašant sąskaitą faktūrą tenka nurodyti asmens kodą, bent jau taip nurodyta šablonuose. Valstybinė mokesčių inspekcija teigia, kad tokių duomenų nurodyti neprivalu – to nereikalauja ir atitinkamas įstatymas. O už duomenų apsaugą atsakinga įstaiga pridūrė, kad asmens kodo rinkimas turi būti pagrįstas teisės aktais, kitu atveju to daryti nevalia.

Šablonuose prašoma nurodyti asmens kodą

Kaunietis Tomas, kuris užsiima individualia veikla pagal pažymą, teiraujasi, kodėl išrašydamas sąskaitą faktūrą rekvizituose turi nurodyti asmens kodą?

„Žvalgydamasis internete sąskaitos faktūros šablonų vykdant individualią veiklą, aptikau pavyzdžius, kuriuose greta kitų rekvizitų nurodytas ir asmens kodas. Iš pradžių to pernelyg nesureikšmindavau, bet po kurio laiko suklusau, ar išties čia viskas gerai?“ – LRT Girdi pasakojo Tomas.

Pabrėždamas, kad asmens duomenys yra ypač saugomi, jis sakė, kad nori elgtis sąžiningai bei lengva ranka nedalinti į kairę ir dešinę tokios asmeninės informacijos.

„Išrašydamas sąskaitą faktūrą rekvizituose tarsi privalau nurodyti savo asmens kodą, nes įmonės kodo neturiu – tik individualios veiklos pažymos numerį. Nejaugi dar VMI duomenų bazės nepriaugusios tokio lygmens, kad pakaktų vien tik individualios veiklos pažymos numerio? Tad ir norisi sužinoti, ar VMI apie tai mąsto, ar ieško išeičių ir galbūt turi kokių nors logiškų pasiūlymų?“ – svarstė Tomas.

„Mėginau tai išsiaiškinti rašydamas ir skambindamas į VMI, tačiau tas ilgai trunkantis laukimas skambant muzikėlei telefono ragelyje nepadėjo rasti atsakymo į klausimus. aigi ir norisi pagaliau išsiaiškinti, kaip yra iš tiesų? Kokius rekvizitus privaloma nurodyti ir kas nėra būtina?“ – pridūrė jis.

Įstatymas nenumato

Kaip LRT.lt komentavo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Daiva Baniulienė, gyventojas išrašydamas apskaitos dokumentą neprivalo nurodyti asmens kodo. Anot jos, Finansinės apskaitos įstatymas numato, kad apskaitos dokumente turi būti nurodoma ši informacija:

• Subjekto, atlikusio ūkinę operaciją, vardas, pavardė, juridinio asmens (įmonės) kodas. Jeigu asmuo neturi įmonės, pakanka nurodyti tik vardą bei pavardę;

• Apskaitos dokumento parengimo data;

• Ūkinės operacijos turinys;

• Ūkinės operacijos laikotarpis arba data, jeigu apskaitos dokumento parengimo data nesutampa su ūkinės operacijos laikotarpiu arba data;

• Ūkinės operacijos rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Kai ūkinės operacijos rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;

• Apskaitos dokumento pavadinimas ir apskaitos dokumento gavėjo pavadinimas (vardas, pavardė), juridinio asmens kodas, išskyrus atvejus, kai pagal mokesčių įstatymus ar jų pagrindu priimtus teisės aktus ši informacija nėra privaloma;

• Kita informacija, nustatyta mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose teisės aktuose.

„Primename, kad gyventojai, vykdantys individualią veiklą (tiek pagal pažymą, tiek įsigijus verslo liudijimą), gali naudotis elektronine buhalterinės apskaitos programa „i.APS“, kuri leidžia veiklos pajamas ir išlaidas tvarkyti nuotoliniu būdu“, – pridūrė D. Baniulienė.

Idėja: pildyti mažiau duomenų

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) Teisės skyriaus patarėja Margarita Valčiukė plačiau pakomentavo asmens kodo saugumą. Ji pabrėžė, kad asmens kodo tvarkymas, įskaitant jo nurodymą dokumentuose, savaime nėra Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) pažeidimas, tačiau jis turi būti tvarkomas laikantis BDAR 5 ir 6 straipsnių ir Lietuvos Respublikos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio reikalavimų.

„Bet kuris duomenų valdytojas, siekiantis tvarkyti asmens kodą, turi sugebėti įrodyti, kad jį tvarkys teisėtu tikslu, asmens kodas yra būtinas šiam tikslui ir toks tvarkymas grindžiamas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga. Tai reiškia, kad prašydamas duomenų subjekto pateikti asmens kodą, duomenų valdytojas turi šią informaciją duomenų subjektui aiškiai nurodyti“, – aiškino M. Valčiukė.

Ji pridūrė, kad duomenų valdytojas privalo pasirinkti tinkamas organizacines ir technines saugumo priemones, atitinkančias dėl konkretaus asmens duomenų tvarkymo galinčias kilti pasekmes. Kaip pavyzdžius M. Valčiukė minėjo tinkamą duomenų kiekio mažinimo principo įgyvendinimą – į dokumentus įtraukti tik tuos asmens duomenis, kurie būtini konkrečiam tikslui pasiekti. Taip pat – prieigų kontrolė: pareiga užtikrinti, kad dokumentai, kuriuose yra asmens duomenų, būtų prieinami tik tiems asmenims, kurie turi teisę su jais susipažinti.

M. Valčiukė pridūrė, kad teisę rinkti ir tvarkyti asmens duomenis gali nustatyti teisės aktai. Jeigu ten nenurodyta, kad reikia nurodyti asmens kodą – vadinasi, to daryti ir nereikia. Kaip pavyzdį ji pateikė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitos faktūrą: privalomus rekvizitus nustato Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 80 straipsnio 1 dalis, kuriame 6 punktu įtvirtinta, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodytas „prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) <...> vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas“. Taigi, kaip sakė M. Valčiukė, šiuos duomenis nurodyti PVM sąskaitoje faktūroje duomenų valdytoją įpareigoja teisės aktas, kurio vykdymas yra privalomas.

„Asmens kodo tarp šių asmens duomenų nėra, todėl duomenų valdytojo reikalavimas pateikti kitus (nei nurodyti minėtame įstatyme) asmens duomenis, pavyzdžiui, asmens kodą, privalo, kaip minėta, turėti teisėtą tikslą, nepažeisti asmens duomenų tvarkymo principų ir būti pagrįstas bent viena teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlyga. Kitu atveju, asmens duomenys negali būti renkami“, – aiškino VDAI atstovė.