Perspėja apie analinių lytinių santykių rizikas moterims

Prieš 1 metus 118

Analiniai lytiniai santykiai tampa vis dažnesni tarp heteroseksualių porų. Populiariojoje kultūroje jie perėjo iš pornografijos pasaulio į įprastą žiniasklaidą. Tai nebėra laikoma ekstremaliu elgesiu ir vis dažniau vaizduojama kaip maloni patirtis, rašoma žurnalo „The BMJ“ interneto tinklalapyje.

Didžiojoje Britanijoje atliktas Nacionalinis seksualinio požiūrio ir gyvenimo būdo tyrimas rodo, kad analiniai lytiniai santykiai tarp heteroseksualių 16–24 metų amžiaus porų išaugo nuo 12,5 proc. iki 28,5 proc. per pastaruosius kelis dešimtmečius. Panašios tendencijos pastebimos ir JAV, ten 30–44 proc. vyrų ir moterų teigia išbandę analinius lytinius santykius.

Priežastys išbandyti tokius lytinius santykius skiriasi. Kaip praneša portalas „The BMJ“, jaunos moterys kaip veiksnius įvardija malonumą, smalsumą, vyrų norų patenkinimą ir prievartą. Iki 25 proc. moterų, turėjusių analinius lytinius santykius, teigia, kad jos buvo bent kartą spaudžiamos tai daryti. Tokie televizijos serialai kaip „Seksas ir miestas“ ir „Fleabag“ gali netyčia padidinti spaudimą, nes atrodo, kad juose yra normalizuojami analiniai lytiniai santykiai tarp heteroseksualių porų.

Pavojus sveikatai

Portale „The BMJ“ teigiama, jog analinis lytinis aktas laikomas rizikingu seksualiniu elgesiu, nes jis asocijuojamas su alkoholiu, narkotikų vartojimu ir daugybe sekso partnerių. Tačiau tai taip pat siejama su specifinėmis sveikatos problemomis. Išangėje nėra makšties sekreto, padaugėja trauminių įbrėžimų, tokiam lytiniam aktui rečiau naudojami prezervatyvai, tai padidina lytiškai plintančių ligų ir išangės piktybinių navikų riziką. Išangės skausmas, kraujavimas ir įtrūkimai taip pat atsiranda dėl analinio lytinio akto.

Atliekant tyrimus pastebėta, kad moterims, turinčioms analinių lytinių santykių, padidėja išmatų nelaikymo ir išangės sfinkterio pažeidimo dažnis. Moterims kyla didesnė šlapimo nelaikymo rizika nei vyrams dėl skirtingos jų anatomijos ir hormonų, nėštumo ir gimdymo poveikio dubens dugnui. Moterų išangės sfinkteriai yra ne tokie tvirti, o spaudimas išangės kanale yra mažesnis nei vyrų, todėl žala, kurią sukelia prasiskverbimas į išangę, yra didesnė. Skausmas ir kraujavimas, apie kuriuos moterys praneša po analinių lytinių santykių, rodo traumą, o rizika gali padidėti, jei moterys yra verčiamos tai daryti.

Kaip teigiama „The BMJ“, norint veiksmingai suvaldyti anorektalinius sutrikimus, reikia suprasti pagrindinius rizikos veiksnius, todėl labai svarbu gerai surinkti duomenis. Be duomenų pacientai gali pakartotinai patirti tuos pačius simptomus. Paklausimas apie analinius lytinius santykius yra įprasta urologijos ir ginekologijos klinikų praktika, tačiau rečiau tai vykdoma šeimos medicinos centruose.

Gydytojai gali vengti šių diskusijų, nes yra paveikti visuomenės tabu, tačiau didelė dalis jaunų moterų šiuo metu užsiima analiniu seksu, o nediskutuojant apie tai, kai joms pasireiškia anorektaliniai simptomai, moterys susiduria su nenustatytomis diagnozėmis, beprasmiu gydymu ir tolesne žala, kylančia dėl medicininės konsultacijos trūkumo.

Švietimo stoka

Kaip rašoma portale „The BMJ“, kalbant plačiau, trūksta visuomenės sveikatos švietimo. NHS pacientų informacijoje apie analinį seksą atsižvelgiama tik į lytiniu keliu plintančias ligas, neminint išangės traumų, šlapimo nelaikymo ar psichologinių pasekmių, susijusių su jaunų moterų prievarta, turint omeny šią veiklą. Daugybė nemedicininių ar pseudomedicininių svetainių užpildo sveikatos informacijos tuštumą. Užuot padėjusios jaunoms moterims priimti pagrįstus sprendimus, kai kurios svetainės gali padidinti visuomenės spaudimą išbandyti analinį seksą.

Gali būti, kad ne tik vengimas ar stigma trukdo sveikatos priežiūros specialistams kalbėtis su jaunomis moterimis apie analinių lytinių santykių riziką. Nuoširdžiai nerimaujama, kad žinutė gali būti vertinama kaip smerkianti ar net klaidingai suprantama kaip homofobiška. Tačiau vengdami šių diskusijų galime nuvilti jaunų moterų kartą, kurios nesuvokia rizikos. Turėdamos išsamesnę informaciją, moterys, norinčios išbandyti analinius lytinius santykius, galėtų veiksmingiau apsisaugoti nuo galimos žalos, o tos, kurios nenoriai sutinka mylėtis analiniu būdu, siekdamos pateisinti visuomenės lūkesčius ar įtikti partneriams, galėtų jaustis turinčios daugiau galių pasakyti „ne“.

Nenoras diskutuoti apie analinius lytinius santykius neapsiriboja vien sveikatos priežiūra, rašoma portale „The BMJ“. Škotijos Vyriausybė sulaukė kritikos dėl siūlymo įtraukti klausimus apie tai į mokyklų sveikatos ir gerovės apklausą, todėl pirmoji ministrė Nicola Sturgeon į tai atsakė: „Arba galime įkišti galvą į smėlį ir apsimesti, kad jaunimas nėra veikiamas problemų ar spaudimo, su kuriuo, kaip žinome, jie susiduria. Arba galime siekti tinkamai suprasti realybę, su kuria susiduria jauni žmonės, ir suteikti jiems gairių, patarimų ir paslaugų, kurių jiems reikia saugiems, sveikiems ir teigiamiems sprendimams priimti.“

Sveikatos priežiūros specialistai, ypač bendrosios praktikos gydytojai, gastroenterologijos ir kolorektalinės chirurgijos specialistai, turi pripažinti pokyčius visuomenėje, susijusius su jaunų moterų analiniais lytiniais santykiais, ir priimti šiuos pokyčius stengdamiesi palaikyti atvirą, neutralų ir nesmerkiantį pokalbį, siekiant užtikrinti, kad visos moterys turėtų informaciją, kurios joms reikia, kad galėtų priimti pagrįstus sprendimus.

Skaityti visą pranešimą