Per šimtmetį sunyko keli tūkstančiai dvarų ir palivarkų: įspėja – jei nebus finansavimo, dvarai dar sparčiau nyks

Per šimtmetį šalyje sunyko keli tūkstančiai dvarų ir palivarkų. Dalies likusių būklė labai prasta. Tačiau paveldo objektams renovuoti trūksta lėšų. Kai kuriuos pradėtus darbus tenka stabdyti dėl išaugusių kainų. Privatūs asmenys tapti dvarininkais neskuba, savivaldybės dvarais pasirūpinti taip pat neišgali. Specialistų teigimu, jei nebus skirtas didesnis finansavimas – dvarai dar sparčiau nyks.

Vienintelis Lietuvoje išlikęs leno, arba kitaip feodalinę, dvaro teisę turėjęs Kuršėnų dvaras – vienas iš nedaugelio restauruotų medinių dvarų. Pasak jo valdytojų, tai – sėkmės istorija. Jei prieš kelerius metus nebūtų pavykę atstatyti dvaro, šiandien greičiausiai jis jau būtų išbrauktas iš paveldo objektų sąrašo.

„Pastate buvo ir grybas medžio atsiradęs, daug tų vietų, kurios jau griuvo ir supuvusios. Ir kainos tada taip nesikandžiojo, ir pandemija taip pat mums buvo viena iš tų blogybių, kuri išėjo mums į gerą, nes tuo metu atsirado laisvų lėšų, kurios galėjo būti investuotos“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja Kuršėnų dvaro atstovė Birutė Poškienė.

Renavo dvaras Mažeikių rajone patenka į šalies autentiškiausių dvarų dešimtuką. Čia galima pamatyti, kaip dvarininkija gyveno prieš daugiau kaip šimtmetį.

Pasak šeimininkų, statinys reikalauja nuolatinės priežiūros. Lėšų trūksta. Lietuvos pakraštyje esantį dvarą dėl nedidelių turistų srautų išlaikyti sunku.

„Kultūros paveldo objektus negalima bet kaip restauruoti, tvarkyti, remontuoti. Tiek medžiagos, atestuoti specialistai, darbininkai yra žymiai brangesni, negu (tvarkant – LRT.lt) paprastą statinį. Kaip pastebite – didžiuliai tūriai, lubos aukštos, vien šildymas aktualus, ypač šią žiemą“, – supažindina Renavo dvaro sodybos direktorius Deividas Makavičius.

Nekokia situacija ir didmiesčiuose. Pavyzdžiui, Kaune Aukštosios Fredos dvaro remonto darbai stabdomi dėl išaugusių statybos darbų kainų. Be to, laukia brangus šildymo sezonas.

„Situacija mūsų dvaro sodyboje net yra ir tokia šiek tiek paradoksali. Kadangi fasadai sutvarkyti, viena salė sutvarkyta, o kitos patalpos nesutvarkytos. Ten jame praktiškai nieko ir nėra, mes šildome galima sakyti tuščią pastatą“, – aiškina Aukštosios Fredos dvaro valdytojas Nerijus Jurkonis.

Prieš šimtą metų Lietuvoje buvo keli tūkstančiai dvarų ir palivarkų. Šiandien tik 500. Penktadalis – apleisti. Kai kurių likę tik liekanos.

„Nyksta akyse ir nyksta, ne kažkada sovietmečiu, bet nyksta šiuo laiku. Dvarų-sodybų problema sprendžiama, bet nepakankamai. Galėtų sukurti Kultūros ministerijos ar Vyriausybės lygmeniu tam tikrą programą, kad tie objektai, kurie yra vieši, kurie tvarkosi, galėtų gauti tam tikrą paramą, tarkim, priežiūrai“, – mano Pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas.

Pasak paveldosaugininkų kasmet šalyje sunyksta po kelis dvarus. Kultūros paveldo departamento duomenimis, 2022–2024 metais planuojama tvarkyti 124 paveldo objektus. Tam skirta per 8 milijonus eurų. Beveik pusantro milijono eurų daugiau, nei ankstesniu laikotarpiu.