Pamokų po liepsnų atliekas tvarkančiose įmonėse teks palaukti – tik po tyrimų spręs, ką daryti, kad nesikartotų nelaimės

Prieš 1 metus 84

Kol aiškinamasi, dėl ko vasarą įsiplieskė liepsnos dviejuose atliekas tvarkančiose įmonėse, sprendimų dar reikės luktelti. Po įvairių tyrimų – tiek aplinkosaugos, tiek ikiteisminio – paaiškės, kas gali laukti tokių įmonių. Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, pastarieji gaisrai kilo ne dėl aplinkosauginių pažeidimų, ugniagesiai išvardijo, kokias problemas pamato patikrinimų metu.

Rugpjūtį kilo du gaisrai atliekas tvarkančiose įmonėse: iš pradžių Klaipėdos rajone, vėliau – Kauno mieste. Abiem atvejais liepsnos ir dūmų kamuoliai matėsi iš tolo, nerimauta dėl taršos, poveikio gyventojų sveikatai. Nors abu įsiplieskusius gaisrus pavyko numalšinti per mažiau nei parą, tačiau įvykus tokiam incidentui, baiminamasi „Ekologistikos“ scenarijaus, kai 2019 m. 10 dienų ugniagesiai malšino liepsnas Alytuje esančioje padangų perdirbimo gamykloje.

Pažeidimai – po ikiteisminio tyrimo šydu

Tiek atliekų perdirbimo įmonėje „Virginijus ir Ko“ Klaipėdos rajone, tiek atliekų tvarkymo įmonėje „Žalvaris“ galimai buvo daugiau atliekų nei buvo leidžiama laikyti. Aplinkosaugininkai anksčiau minėjo, kad „Žalvaryje“ buvo rasta pažeidimų, bet įmonė juos pašalino. Tačiau kokie buvo pažeidimai – nežinia.

Bet Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Kauno aplinkos kokybės kontrolės departamentas negalėjo plačiau šia tema kalbėti, nes tyrimas perduotas prokuratūrai. Taip pat dėl Kauno apygardos prokuratūroje vykdomo ikiteisiminio tyrimo ugniagesiai gelbėtojai neskelbia, dėl ko galėjo kilti gaisras.

„2022 metais pagal ūkio subjektų patikrinimų planą buvo numatyti du bendrovės ,,Žalvaris“ Kauno padalinio patikrinimai. Šiemet pirmą pusmetį buvo atliktas patikrinimas, kurio tikslas – pakuočių ir gaminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, išrašytų 2021 m., teisingumas. Antras planinis patikrinimas buvo numatytas 2022 m. lapkričio mėnesį. Šio patikrinimo metu būtų buvę tikrinama, kaip įmonė vykdo atliekų tvarkymo veiklą“, – rašoma AAD atsakyme.

Departamento pateiktame komentare teigiama, kad neplaniniai patikrinimai atliekami gavus pranešimus, skundus ar prašymą iš kitos kompetentingos institucijos. 2022 m. „Žalvaryje“ buvo atlikti trys neplaniniai patikrinimai.

„Dviejų neplaninių patikrinimų metu pažeidimų nenustatyta, vienas neplaninis patikrinimas yra sustabdytas“, – minima AAD atsakyme.

Nemano, kad padėtų tokių įmonių darbas už miestų

Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas LRT.lt sakė, kad, bent jau šiame tyrimo etape, nė vieno iš atliekas tvarkančiose įmonėse kilusių gaisrų priežastys ir pasekmės nėra susijusios su aplinkosauginiais pažeidimais.

„Siekiant sumažinti panašių įvykių tikimybę ir sumažinti galimus padarinius, sutarta glaudžiau bendradarbiauti su PAGD kolegomis: keistis informacija, kartu atlikti patikrinimus, vertinti rizikas prieš leidžiant vykdyti veiklą, nustatyti griežtesnius priešgaisrinės saugos standartus potencialiai pavojingiems objektams ir pan. Šiuo tikslu sudaroma tarpinstitucinė darbo grupė konkretiems siūlymams bei projektams parengti“, – komentavo R. Sakalauskas.

Vienas iš siūlymų galėtų būti šis: po gaisro „Žalvaryje“ vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė sakė, kad bus keliamas klausimas, ar tokios rizikingos įmonės gali veikti arti gyvenamųjų zonų.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto profesorė Jolita Kruopienė nemano, kad kažkas smarkiai pasikeistų, jei atliekas tvarkančios ar perdirbančios įmonės veiktų už miestų, gyvenviečių ribų.

„Kol neįvyksta avarija, atliekų tvarkymo įmonių poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai nėra ypatingesnis už kitų įmonių. O jei įvyksta avarija – Lietuva ganėtinai nedidelė ir pakankamai tankiai gyvenama, tad vis tiek apylinkėse kažkas gyvens ir pajus neigiamą poveikį. Svarbiausia, kad būtų laikomasi visų saugos reikalavimų ir taip išvengta avarijų, gaisrų ir pan“, – LRT.lt teigė J. Kruopienė.

Ji pridūrė, kad, kita vertus, pavojingiems objektams geriau veikti kiek atokiau, kad vis tik įvykus avarijai, paveiktų žmonių būtų kuo mažiau. Taip pat, pasak J. Kruopienės, reikia atidžiai ir nuosekliai laikytis visų saugos reikalavimų, nes panašu, kad pasitaiko, jog sandėliuojami per dideli atliekų kiekiai.

Kone 3 tūkst. įmonių, 8 proc. rizikingiausios

Kaip teigiama AAD komentare, Atliekų tvarkytojų valstybės registro duomenimis, Lietuvoje registruota 2943 atliekų tvarkytojų (su padaliniais), iš kurių 1749 yra apdorojimo veiklą vykdančios įmonės. 8 proc. atliekų tvarkymo vietų, turinčių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) arba taršos leidimus, laikomos rizikingiausiomis. 44 proc. tokių įmonių vertinamos kaip vidutinės rizikos, 26 proc. – mažos, o 22 proc. – labai mažos rizikos.

„Pagal rizikos vertinimą 2021 m. tikrintoms atliekų tvarkymo vietoms, turinčioms TIPK ar taršos leidimus (nebūtinai atliekų sektoriaus), skirta per 500 administracinių nuobaudų, ekonominių sankcijų. Tai bendras skaičius, nebūtinai už atliekų tvarkymo pažeidimus“, – rašoma AAD komentare.

Kaip teigiama departamento atsakyme, dažniausi nusižengimai – atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas. Taip pat – atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymas ir atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitos netvarkymas ar netinkamas tvarkymas.

Skirsto į kelias grupes

Kaip LRT.lt sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyrius vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis, objektai pagal galimas neigiamas kilusio gaisro pasekmes, gaisro likvidavimo sudėtingumą ir su tuo susijusias rizikas skirstomi į keturias grupes. Pirmos grupės objektai laikomi rizikingiausiais.

Atliekų perdirbimo įmonių grupavimas atliekamas atsižvelgiant į joms priklausančių gamybos ar sandėliavimo paskirties patalpų bendrą plotą.

„2 000 kv. m ir daugiau – priskiriama I grupei, 1 000 kv. m ir daugiau, bet nesiekia 2 000 kv. m – priskiriama II grupei, 200 kv. m ir daugiau, bet nesiekia 1 000 kv. m – priskiriama III grupei. I grupės objektai tikrinami kiekvienais metais, II – kas dveji metai, III – kas treji“, – aiškino K. Skrickis.

Kaune veikianti bendrovė „Žalvaris“, kurioje kilo gaisras, pasak jo, priskiriama I grupės objektams.

K. Skrickis išvardijo dažniausius pažeidimus, kuriuos nustato valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai įmonių patikrinimų metu. Konkrečių pažeidimų, nustatytų būtent atliekų tvarkymo įmonėse, skaičiaus pateikti PAGD negali, nes tokios paskirties objektai bendrame sąraše nėra išskirti.

„Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse medžiagų sandėliavimui nustatytų reikalavimų nesilaikymas: neišlaikomos reikalaujamo pločio praeigos tarp stelažų (rietuvių), medžiagos laikomos tam nenumatytose ir atitinkamai nepažymėtose vietose“, – teigė PAGD atstovas.

Kalbėdamas kiek ir kokių priemonių reikia imtis pirmiausia, kad būtų stiprinama priešgaisrinė sauga tokio tipo įmonėse, K. Skrickis teigia, kad reikia sulaukti gaisro priežasties nustatymo bei gaisro tyrimo rezultatų.

„Kai bus atlikti visi pradėti tyrimai, įskaitant ir ikiteisminį, tada, atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, galėsime pasakyti, ką reikia tobulinti, siekiant užkirsti kelią tokių gaisrų pasikartojimui“, – teigė jis.

LRT.lt primena, kad rugpjūčio 17 d. vakare kilo gaisras Klaipėdos rajone, Aukštkiemių gyvenvietėje – ugnis įsiplieskė atliekų perdirbimo įmonėje „Virginijus ir Ko“. Pirminiais duomenimis, anot ugniagesių, sudegė apie 5 tonos plastiko atliekų – netinkamos perdirbti šienainio plėvelės.

Po daugiau kaip savaitės – rugpjūčio 25 d. – užsiliepsnojo atliekų tvarkymo įmonė „Žalvaris“ Kaune. Anot įmonės vadovo Vitoldo Sapožnikovo, gaisras kilo „pačioje nepavojingiausioje vietoje“. Įmonė anksčiau skelbė, kad gaisro metu, preliminariais duomenimis, sudegė 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko.

Skaityti visą pranešimą