Kone dvejus metus namų laukę pirkėjai liko ir be jų, ir be paaiškinimų: įtaria tapę „nepatogūs“

Vienašališkai nutraukta daugiau kaip pusantrų ar kone dvejus metus laukto būsto sutartis, jokių paaiškinimų ir vos kelias dešimtis ar kelis šimtus eurų siekianti kompensacija. Tokiomis patirtimis dalijasi iš nekilnojamojo turto plėtotojo „Citus“ namus ketinę įsigyti LRT.lt skaitytojai. Visi jie teigia manantys, kad tapo „nepatogūs“ ir kad įtakos sprendimui turėjo labai padidėjusios nekilnojamojo turto ir statybų kainos – tie patys būstai dabar parduodami 70 tūkst. eurų brangiau.

Pati bendrovė vis dėlto tikina, kad pasikeitusios kainos rinkoje jokios įtakos neturėjo. Anot bendrovės „Citus“ atstovo Ryto Stalnionio, tokių sprendimų imamasi, kai su klientais iš esmės nesutampa vertybės bei lūkesčiai ir susitarti nepavyksta.

„Restoranas, parduotuvė, kino teatras gali triukšmaujančių ir nepagarbių klientų paprašyti išeiti. Įmonė taip pat gali rinktis klientą, kaip ir klientas – jos prekes ar paslaugas“, – sako R. Stalnionis ir nurodo, kad pirkėjams išmokėtos kompensacijos vidutiniškai siekė kelis tūkstančius eurų.

Patys pirkėjai vis dėlto tikina, kad ieškoti sprendimų ar kompromisų bendrovė nesutiko.

Siūlant primokėti nurodyta, kad sprendimas nekeičiamas

Su LRT.lt susisiekusi Guoda pasakoja, kad būstą bendrovės „Citus“ projekte „Pajustis“ ji rezervavo dar 2021 m. pradžioje. Tuo metu pabaigti statybas buvo planuojama tų pačių metų pabaigoje.

„Tačiau niekaip negavus statybos leidimų terminas nusitęsė iki 2022 m. trečio ketvirčio. Nebuvome tuo patenkinti, bet laukėme, buvome sumokėję reikalingą 15 proc. įnašą. Be to, jautėmės prisirišę, nes turto kaina nuo rezervavimo buvo pakilusi ir už tokią sutartą kainą nieko kito rinkoje jau nebūtume įpirkę“, – pasakoja Guoda.

Vis dėlto šių metų rugpjūtį, likus maždaug mėnesiui iki projekto pabaigos, ji gavo pranešimą, kad sutartis vienašališkai nutraukiama. Motyvai, kodėl tai buvo padaryta, nenurodyti.

„Jaučiame didžiulį apmaudą ir apgaulę, beveik 20 mėnesių lauktas svajonių būstas tiesiog dingo ir dingo pačioje finišo tiesiojoje“, – sako Guoda.

Ji priduria, kad su bendrove buvo bandoma kalbėtis ir ieškoti kompromiso, tačiau buvo leista suprasti, kad sprendimas yra galutinis.

„Mes tiesiog klausėme, ar yra būdų sprendimą pakeisti siūlant priemoką. Atsakymas buvo, kad sprendimas yra priimtas valdybos. Buvo nurodoma, kad tai yra akcininkų sprendimas ir sprendimas yra nekeičiamas“, – sako Guoda.

Ji neabejoja, kad tokiam sprendimui įtakos turėjo ir pakilusios statybų kainos, tačiau tvirtina – tai buvo galima pastebėti jau anksčiau. Jeigu buvo matoma, kad už sutartą kainą būsto parduoti nebeapsimoka, svarsto pašnekovė, apie tai buvo galima informuoti anksčiau, ieškoti bendro sprendimo, o ne vienašališkai nutraukti sutartį.

„Kai mes taip anksti rezervavome, ne kartą bendravome su vadybininke. Tų klausimų buvo: tai kada tas terminas, kada įleisite? Klausimų buvo daug. Ankstesnė jų komunikacija buvo tokia, kad mes užduodame labai daug klausimų, mums reikia skirti labai daug laiko, bet jie negali tiek laiko skirti, nes turi labai daug klientų ir tik dvi vadybininkes. Iš dalies man susidarė toks įspūdis, kad esu toks nepatogus klientas, kuris užduoda klausimus. Sutapimas ar ne, sutartis buvo nutraukta. Bet oficialūs motyvai nebuvo pateikti“, – sako Guoda.

Pašnekovė pasakoja, kad belaukiant būsto šeima nutarė negaišti laiko ir dar nebaigus projekto užsisakė dizainerės paslaugas, planavo, kaip įkurs savo namus. Dizainerės paslaugos Guodai kainavo 1 300 eurų, tačiau, kaip sako pašnekovė, dabar parengti planai liko nemaloniu prisiminimu.

Paklausta, ar bendrovės išmokėta kompensacija padengė patirtus nuostolius, Guoda sako, kad „Citus“ išmokėta kompensacija siekė 5 proc. metinių palūkanų nuo sumokėto įnašo, o tai sudarė maždaug 800 eurų.

„Mums jau pasirašant sutartį nepatiko tas punktas ir delspinigiai atrodė kiek mažoki – 5 proc. metinių palūkanų nuo sumokėto įnašo. Bandėme derėtis, kad norėtume didesnės kompensacijos, jeigu taip nutiktų [sutartis būtų vienašališkai nutraukta – LRT.lt], bet buvo paaiškinta, kad tai yra standartinė sutartis ir tie punktai nėra keičiami. Derybinės galios gana mažai. Jeigu nori būsto, turi priimti sąlygas, kurios galbūt tau nėra palankios“, – sako Guoda.

Ji taip pat priduria, kad po to, kai sutartis buvo nutraukta, to paties būsto kaina padidėjo 70 tūkst. eurų, taigi 800 eurų kompensacija sudaro itin mažą dalį nuo padidėjusios kainos: „Faktas, kad turto kaina nuo rezervacinės kainos pakilo 70 tūkst. Kompensacijos gavome 800 eurų. Tai čia būtų 1 proc. nuo to pokyčio. Statytojui, sakyčiau, tai labai patogus variantas.“

Ji teigia neketinanti eiti teisiniu keliu, tačiau norinti perspėti kitus pirkėjus. „Galbūt kiti atidžiau sutartis pasirašinės arba labiau reikalaus pašalinti tokius vienašališkus nutraukimus iš sutarčių ar pan.“, – sako Guoda.

Pašnekovė svarsto, kad tokia praktika kylant statybų kainoms gali pasitaikyti vis dažniau – sudarius sutartį anksti ir projektui pabrangus, plėtotojai gali vis dažniau nutraukti sutartis, kuriose patys numato tokią teisę.

Pasiteiravus apie delspinigius – informacija apie nutrauktą sutartį

Tokioje pačioje situacijoje atsidūrė ir kitas LRT.lt pašnekovas Mindaugas. Jis teigia būstą įsigijęs kitame bendrovės „Citus“ projekte – „Miško ardai“. Mindaugas būsto laukė beveik dvejus metus, o sutartis su juo buvo nutraukta uždavus klausimą apie delspinigius.

„Aš prieš beveik dvejus metus, 2020 m. spalio mėnesį, pasirašiau preliminarią sutartį su „Citus“ dėl 39 kv. metrų buto. Viskas gerai, kaina suderinta. Ji, man atrodo, buvo 1 950 eurų už kvadratinį metrą. Statybas „Citus“ turėjo baigti 2021 m. rugpjūčio 31 d. Labai ilgai atidėliojo baigimo darbus ir tik šių metų rugpjūčio 1 d. aš buvau pakviestas į 75 proc. baigtumo vertinimą.

Aš nuvažiavau, buvo įvertinta, turiu parašus. Po šito tiesiog parašiau elektroninį laišką atsakingai vadybininkei, kad pagal tokį ir tokį sutarties punktą norėčiau su ja pabendrauti dėl delspinigių, kas mūsų preliminarioje sutartyje ir buvo“, – sako Mindaugas.

Anot jo, po kelių dienų paskambinusi vadybininkė informavo, kad susitikime dalyvaus ir vadovas. Mindaugas su tuo sutiko.

„Man buvo pareikšta, kad aš tarsi keliu jiems kažkokias problemas, kad jie irgi turi teisę pasirinkti, kam parduoti. Jie pasakė, kad nukreips į kažkokį savo fondą, kuris grįš su atsakymu. Iš kalbos supratau, kad jie nori nutraukti sutartį. Netgi man pasakius, kad nereikia ieškoti problemų ir mane tiesiog domina klausimas „ar jūs man sumokėsit delspinigius ar ne“, jie man pasakė – mes svarstysime ir jums pranešime“, – prisimena Mindaugas.

Rugpjūčio 10-ąją pašnekovas teigia gavęs laišką, kuriame nurodoma, kad sutartis nutraukiama vienašališkai.

„Akivaizdžiai matyti, kad dėl klausimo apie delspinigius „Citus“ vadovai nusprendė, nesilaikydami sutarties, ją paprasčiausiai nutraukti“, – sako Mindaugas.

Jis taip pat neabejoja, kad įtakos turėjo ir pasikeitusi rinkos situacija – dabar tas pats būstas parduodamas kone dvigubai brangiau, nei už jį būtų sumokėjęs Mindaugas.

Jo teigimu, kadangi sutartis buvo nutraukta įmonės iniciatyva, kaip ir Guodai, jam buvo grąžinta jo sumokėta suma bei kompensacija. Pastaroji Mindaugo atveju siekė 0,2 proc. nuo sumokėtos sumos ir galiausiai per beveik dvejus laukimo metus sudarė maždaug 23 eurus.

Remiantis ta pačia sutarties dalimi, kurią matė ir LRT.lt, jeigu sutartį būtų nutraukęs pats Mindaugas, bendrovei būtų atitekę 15 proc. būsto vertės, kas šiuo atveju sudarė maždaug 11,6 tūkst. eurų.

Abu skaitytojai dalinasi, kad su panašiomis situacijomis susidūrė ir daugiau žmonių, kuriems sutartys buvo nutrauktos po to, kai pirkėjai ėmė uždavinėti klausimus dėl atliktų darbų ar sutarties sąlygų. Šie asmenys viešai komentuoti savo situacijas LRT.lt atsisakė.

„Citus“: tokių veiksmų imamasi, kai su klientais iš esmės nesutampa vertybės

Bendrovės „Citus“ atstovas Rytas Stalnionis LRT.lt teigia, kad su klientais paprastai stengiamasi kalbėti ir ieškoti išeičių.

„Paprastai kalbamės su klientais, ieškome išeičių ir dažniau priimamas sprendimas grąžinti jiems sumokėtas avansines įmokas, nors sutartyje gali būti numatyta kitaip. Šiais metais, prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, susisiekėme su visais klientais ir kalbėjomės su jais apie pasikeitusias aplinkybes, o suabejojusiems ar susidūrusiems su iššūkiais buvo leidžiama be pasekmių nutraukti sandorius“, – tvirtina R. Stalnionis.

Jis taip pat pabrėžia, kad išaugusios būsto kainos nėra priežastis, dėl kurios nutraukiamos sutartys su klientais.

„Pabrėžiame, kad išaugusios būsto kainos nėra priežastis nutraukti sutartis „Citus“ valdomuose projektuose, nors tokią nuomonę viešojoje erdvėje mėginama suformuoti“, – sako R. Stalnionis ir priduria, kad šiemet įvairiuose „Citus“ projektuose planuojama pasirašyti 578 notarinius sandorius, kurių dalies vertė nuo pirminio sandorio projekto pakilo 80–120 tūkst. eurų.

Bendrovės atstovas akcentuoja, kad nėra planų iš esmės keisti pradėtų projektų ar terminų.

R. Stalnionis taip pat atkreipia dėmesį, kad, remiantis sutartimi, nutraukti sandorį gali abi jo pusės. Tarp nutrūkusių sutarčių yra atvejų, kai nutraukimai yra inicijuoti klientų, sako bendrovės atstovas. Jis įvardija, kad taip dažnai nutinka dėl pasikeitusių planų, sprendimų ir dėl finansavimo galimybių pokyčių. Anot jo, retkarčiais nutraukimą inicijuoja ir projektą plėtojanti bendrovė.

„Tokių veiksmų imamasi, kai su klientais iš esmės nesutampa vertybės bei lūkesčiai ir susitarti nepavyksta. Restoranas, parduotuvė, kino teatras gali triukšmaujančių ir nepagarbių klientų paprašyti išeiti. Įmonė taip pat gali rinktis klientą, kaip ir klientas – jos prekes ar paslaugas“, – sako R. Stalnionis.

„Individualių klientų situacijų dėl sutarčių nutrūkimo komentuoti negalime, nes abi pusės dėl konfidencialumo yra sutarusios sutartyje. Renkamės laikytis šių įsipareigojimų ir būti diskretiški klientų atžvilgiu, nors tai mums ir nepadeda kalbant viešoje erdvėje“, – priduria „Citus“ atstovas.

Jis taip pat pabrėžia, kad sutarčių nutraukimas nėra neįprastas ir tai esą vyksta nuolat, nes tai – pardavimo proceso dalis.

Bendrovės skaičiavimu, įprastai rinkoje nutrūksta 2–5 proc. ikinotarinių sandorių. „Citus“ analitikai skaičiuoja, kad jų bendrovės nutrūkusių sandorių dalis pastaruosius kelerius metus būdavo 1–2 proc. mažesnė nei Vilniaus rinkoje. Remiantis bendrovės pateikta statistika, Vilniaus rinkoje per pastaruosius ketverius metus, įskaitant išankstinius 2022 m. duomenis, nutrūkusių sandorių dalis sudarydavo 3–8 proc., o pačioje bendrovėje – 2–6 proc.

„Suprantama, kad ekonominio svyravimo ar padidėjusio neapibrėžtumo laikotarpiu nutrūkusių sandorių skaičius išauga ir dauguma tokių atvejų yra klientų iniciatyva (dėl pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, pasikeitusio sprendimo pirkti būstą, finansavimo galimybių ir kitų priežasčių). Lygiai taip pat yra ir šiais metais“, – komentuoja R. Stalnionis.

Anot jo, šiemet bendrovės „Citus“ valdomuose projektuose ikinotarinėje stadijoje nutrūko 35 sutartys, iš kurių 29 – klientų iniciatyva arba dėl sutarties sąlygų pažeidimo iš klientų pusės.

„Visais atvejais klientams buvo grąžintos avansinės įmokos (15 proc. sutartyje nurodytos nuo būsto vertės), nors dažniausiai to daryti pagal sutartį nebuvo privaloma, – patikina R. Stalnionis. – Kompensacijos suma priklauso nuo individualaus susitarimo. Paprastai, kai sutartis nutrūksta ne dėl kliento iniciatyvos ar sutarties pažeidimo, suma siekia avansinės įmokos dydį, plius 3–5 tūkst. eurų, vidutiniškai.“

VVTAT: nutraukimo pagrindai turi būti konkretūs ir aiškiai išvardinti sutartyje

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba atkreipia dėmesį, kad šioje situacijoje tarp pardavėjo ir pirkėjo yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, todėl esą pirmiausia reikėtų vertinti, kas numatyta sutartyje ir dėl ko susitarė ją sudariusios šalys.

Jeigu vis dėlto kyla nesutarimų, vartotojai gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Tokiu atveju vartotojams svarbu pateikti sutartį, atliktus mokėjimus patvirtinančius dokumentus, susirašinėjimą su pardavėju ir kitus reikšmingus įrodymus, kurie pagrįstų vartotojo patirtus nuostolius.

Kiekvienas ginčas būtų nagrinėjamas individualiai pagal pateiktus įrodymus, pažymi VVTAT.

Be to, papildomai vartotojai gali prašyti įvertinti ir sutarties sąlygas. Nustatant, ar vartojimo sutarties sąlyga yra nesąžininga, turi būti atsižvelgiama į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas.

„Šiuo metu negalime įvertinti minėtų aplinkybių, tačiau Civilinis kodeksas paslaugų teikėjui suteikia teisę vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį, tačiau paslaugų teikėjas tai padaryti gali tik dėl svarbių priežasčių.

Sutarties nutraukimo pagrindai turi būti esminiai bei svarbūs, konkretūs, aiškiai išreikšti bei išvardinti sutartyje, o ne menami. Jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus“, – nurodoma VVTAT atsakyme.

Pabrėžiama, kad paslaugų teikėjas sutartį su vartotoju turėtų nutraukti tik esant svarbioms priežastims ir kai tolesnis sutarties galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus.

„Dėl vartojimo sutartyse numatomos vartotojo ir verslininko civilinės atsakomybės pirmiausia pažymėtina, kad civilinė atsakomybė, vienašališkai nutraukus tarp šalių sudarytą vartojimo sutartį, turėtų būti numatyta ne tik vartotojui, bet ir verslininkui (pardavėjui, paslaugų teikėjui).

Taigi, jeigu verslininkas pasinaudoja teise vienašališkai nutraukti vartojimo sutartį, vartotojui turėtų būti suteikiama teisė reikalauti verslininko atlyginti vartotojo patirtus nuostolius. Lygiagrečiai ir verslininkas, turi teisę reikalauti iš vartotojo atlyginti jo patirtus nuostolius proporcingai vartotojui suteiktoms paslaugoms“, – komentuoja VVTAT.

Kai vartojimo sutartyje įtvirtinama skirtinga, nelygiavertė šalių atsakomybė, pavyzdžiui, vartotojo nenaudai, arba tik numatoma verslininko teisė reikalauti nuostolių atlyginimo, vartotojui tokios teisės nesuteikiant, šalys turi nevienodas galimybes ginti savo pažeistas teises, nurodoma tarnybos atsakyme LRT.lt.

Anot tarnybos, atsakomybė dėl vienašališko sutarties nutraukimo vartojimo sutartyje turėtų būti numatyta abiem sutarties šalims lygiavertiškai, nesuteikiant verslininkui galimybių naudotis savo padėtimi ir remiantis sudaryta sutartimi reikalauti didesnių nuostolių, nei verslininkas patyrė, arba apribojant savo atsakomybę, sutartyje nenumatant galimybės reikalauti vartotojui atlyginti jo patirtus nuostolius dėl pardavėjo vienašališko sutarties nutraukimo.

Teisininkė: kai kurios sutarties sąlygos, pripažintos nesąžiningomis, galėtų būti laikomos negaliojančiomis

Kontoros „Glimstedt“ vyresnioji teisininkė, advokatė Renata Jankutė-Timofejenko LRT.lt sako, kad kiekvienas atvejis yra labai individualus, todėl kiekvienu atveju derėtų dėmesį kreipti į sutartį. Joje šalys yra laisvos įtvirtinti tokias sąlygas, dėl kurių sutaria derybų būdu.

„Kilus ginčui, pirmiausiai patartina abiem šalims (pirkėjui ir pardavėjui) susėsti prie derybų stalo ir pasikalbėti, ieškant abiem šalims priimtino bendro kompromiso. Nepavykus jo surasti ar vienai iš šalių apskritai atsisakius kompromiso ieškoti, nukentėjusiai šaliai liks vienintelis kelias – savo pažeistas teises ginti teismine tvarka“, – sako R. Jankutė-Timofejenko.

Ji priduria, kad tuo atveju, jeigu pirkėjas yra vartotojas, pažeistų teisių gynyba galima taip pat ir ikiteismine tvarka, teises ginant Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje.

„Siekiant numatyti teisines perspektyvas ginant savo galimai pažeistas teises, pirmiausia reikėtų labai atidžiai perskaityti sutartyje įtvirtintas sąlygas, dėl kurių yra susitarta. Gera žinia vartotojams yra ta, kad tam tikros sutarties sąlygos, nustačius jų nesąžiningumą (pagal teisės aktuose įtvirtintus nesąžiningumo kriterijus), gali būti teismine tvarka pripažįstamos nesąžiningomis, taigi – negaliojančiomis. Tuomet teismas ginčą spręstų taip, tarsi tokios sąlygos nebūtų buvę“, – komentuoja R. Jankutė-Timofejenko.

Anot jos, teismų formuojamoje praktikoje laikomasi vienareikšmės nuomonės, kad galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto teisių gynybos būdo veiksmingumo būtent konkrečioje situacijoje.

„Todėl nukentėjęs asmuo (šiuo atveju – pirkėjas), būdamas laisvas pasirinkti konkretų savo teisių gynybos būdą (pvz., prašyti sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, prašyti grąžinti avansą, priteisti netesybas, atlyginti nuostolius ir kt.), turėtų šį būdą rinktis itin atidžiai“, – pabrėžia advokatė.

Jos aiškinimu, kiekvienu atveju privaloma įsivertinti ginčo aplinkybes, sutartyje įtvirtintas sąlygas, šalių santykių specifiką, šalis siejančias teises ir pareigas ir tik šių individualių duomenų kontekste – pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumą. Dėl to advokatė rekomenduoja pasikonsultuoti su savo sričių profesionalais.

R. Jankutė-Timofejenko atkreipia dėmesį, kad visai neseniai, rugsėjo viduryje, Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) sudėliojo galutinius taškus civilinėje byloje, kuri skamba panašiai.

Byloje vadinamasis pirmasis pirkėjas ir dvi įmonės, iš kurių viena – pardavėja, sudarė preliminariąją pirkimo−pardavimo sutartį dėl negyvenamųjų patalpų. Šalys nustatė būsimą patalpų kainą − 7 tūkst. eurų. Pardavėja vėliau preliminariąją sutartį su pirmuoju pirkėju nutraukė ir po trijų savaičių sudarė sutartį su visiškai kitu asmeniu – antruoju pirkėju – ir patalpas jam pardavė už 30 tūkst. eurų.

Anot teisininkės, LAT vienareikšmiškai pripažino, kad šiuo atveju nukentėjusi šalis gali reikalauti derybų išlaidų atlyginimo. Pavyzdžiui, tai gali būti kelionės, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidos.

Taip pat buvo konstatuota, kad deryboms pasiekus aukštą pažangos laipsnį, net ir sudarius preliminarią sutartį, atsiranda šalies pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, kad sutartis tikrai bus sudaryta. „Kitaip tariant, kuo didesnis derybų pažangos laipsnis, tuo didesnis ir šalių tarpusavio pasitikėjimas“, – komentuoja R. Jankutė-Timofejenko.

Todėl, LAT vertinimu, tokioje situacijoje atsakomybės apimtis turėtų skirtis nuo tos, kuri galėtų būti taikoma šalims esant tik pradinėje derybų stadijoje.

„Nagrinėjamoje byloje LAT nustatė, jog tokios individualios situacijos aplinkybės, kaip tarp šalių (pirmojo pirkėjo ir pardavėjos) sudaryta preliminarioji sutartis, patalpų statybos baigtumo laipsnis, pasiektas aukščiausias derybų pažangos laipsnis, pirmojo pirkėjo sąžiningumas ir pasirengimas pagrindinę sutartį sudaryti, lemia, kad preliminariąją sutartį neteisėtai nutraukusi pardavėja privalo atlyginti pirmajam pirkėjui nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą“, – sako teisininkė.

Šioje byloje LAT pirmą kartą pripažino, kad teismas, spręsdamas klausimus dėl ikisutartiniuose santykiuose kylančios atsakomybės, turi realią galimybę nesąžiningos šalies gautą naudą pripažinti nukentėjusios šalies nuostoliais.

Taigi nagrinėtoje byloje pirmajam pirkėjui buvo priteistas kainų skirtumas tarp pardavėjos gautos naudos sudarant sutartį su antruoju pirkėju ir nesudarytos tarp pirmojo pirkėjo ir pardavėjo sutarties kainos.

LAT taip pat priminė, kad patirti nuostoliai gali būti apskaičiuojami ir pagal prarastos galimybės piniginę vertę. Klasikinis tokios situacijos pavyzdys, sako teisininkė, galėtų būti toks − pardavėjui, nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo−pardavimo sutartį, pirkėjas per protingą laiką galėtų nusipirkti nekilnojamąjį daiktą, kuriam būdingos panašios savybės, ir vėliau, vadovaudamasis kainos skirtumo metodu (antrojo NT objekto kaina minus pirmojo NT objekto kaina), pareikalauti nuostolių atlyginimo iš pardavėjo.

„Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog aptarta LAT formuojama praktika (pri)stabdys šiuo metu rinkoje matomą nekilnojamojo turto pardavėjų elgesį, kai, remdamiesi formaliais pagrindais ar netgi jų nesant, pardavėjai sąmoningai ir tendencingai atsisako vykdyti anksčiau su pirkėjais sudarytas preliminariąsias sutartis vien dėl to, jog, drastiškai pasikeitus nekilnojamųjų daiktų rinkos kainai, pardavėjams yra finansiškai pelningiau nekilnojamąjį turtą parduoti visiškai kitiems pirkėjams. LAT pasiųsta esminė žinia yra labai aiški − didesnės kainos vaikymasis gali smarkiai apkartinti nekilnojamojo turto pardavėjų gyvenimą“, – sako R. Jankutė-Timofejenko.