Joniškio ligoninės direktorius apie reformą stabdančias baimes: o kas bus, jei naktį atveš 5 sušaudytus pacientus?

Prieš 1 metus 111

Palengva įsisiūbuojančią sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą labiausiai kritikuoja rajono ligoninių vadovai. Mat mažėjant pacientų skaičiui, senstant rajonų gyventojams, šioms ligoninėms tenka įdėti daugiausiai pastangų persitvarkant, kad paslaugų kokybė atitiktų pacientų poreikius ir šie reikalingą gydymą gautų kaip įmanoma arčiau namų. Kiek reformos kritika yra pagrįsta, o kiek jos paremta tik emocijomis – bandyta panagrinėti Joniškyje vykusioje diskusijoje „Sveikatos apsaugos reforma: kaip priartinsime būtinąsias sveikatos paslaugas prie gyventojų?“.

Vienas didžiausių rajonų ligoninių iššūkių reformos kontekste yra medikų trūkumas. Retas iš jaunų rezidentūros studijas baigusių gydytojų nori dirbti rajono ligoninėje. Išimtimi būtų galima laikyti nebent Joniškio ligoninę, kuriai prieš metus stojo vadovauti jaunas medikas Martynas Gedminas, Kauno klinikas pirmiausia išmainęs į Respublikinę Šiaulių ligoninę, o iš šios išsivedęs nemažą jaunų kolegų būrį į Joniškį.

Pastarasis diskusijoje pabrėžė, kad perspektyvia rajono ligonine gali tapti tik ta įstaiga, kurios vadovybė nelaukia, kada jai autobusais kas atveš trūkstamų gydytojų ir slaugytojų, o pati imasi iniciatyvos. Būdų, kaip atvilioti jauną mediką į rajonus, jo tikinimu, tikrai yra, tik ne visų rajonų ligoninių vadovai juos išnaudoja.

„Manau, kad pats svarbiausias dalykas yra žmonės. Kai kalbame apie reformą, tikimės, kad teisės aktai kažką pakeis. Bet kai pas tave ateina pacientas, kuriam reikia ištraukti iš plaučių skystį, tai ne ministras jį ištrauks, ne viceministras ir ne teisės aktas, o žmogus. Klausimas, ką padaryti vadovui, kad pritrauktų žmonių? Ligoninės vadovo uždavinys – sukurti aplinką, kad čia natūraliai primigruotų žmonių, nes nebus autobusais vežamų specialistų. Mes turime kurti labai apčiuopiamus standartus. Ligoninė tai nėra žodis. Ligoninės vadovų ir administratorių pareiga yra sukurti aplinką, kad ji būtų patraukli dirbti ir kad medikas ligoninėje galėtų skaidriai užsidirbti“, – tikino M. Gedminas.

Pasak jo, Joniškyje optimizavus administracinį aparatą, sutaupytos lėšos buvo skirtos medikų algoms didinti. Tačiau M. Gedminas pabrėžė, kad jauną mediką į rajoną pirmiausia privilioja ne alga, o galimybės tobulėti, dirbti su nauja modernia įranga, turimų kompetencijų išsaugojimas ir galimybė įgyti naujų.

Diskusijoje dalyvavęs Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas atkreipė rajono ligoninių vadovų dėmesį, kad geriausia trūkstamų medikų ieškoti bendradarbiaujant su universitetais. Tyrimai rodo, kad iš rajonų išvykę medicinos studijuoti studentai yra linkę grįžti dirbti į gimtas vietas.

„Regionai turėtų stebėti, palaikyti ryšį su ugdymo įstaigomis, su mokyklomis ir žiūrėti, kurie žmonės įstoja į mediciną, kuriuos potencialiai galėtų prisitraukti grįžti dirbti į gydymo įstaigas. Tai yra vienas iš receptų, kaip paskatinti specialistus atvykti dirbti į regionines ligonines“, – pabrėžė viceministras.

Universitetinės ligoninės privalės dalintis rezidentais su regionais

Remiantis statistika, Lietuva yra viena tarp daugiausiai medikų parengiančių šalių Europoje, tačiau tai gydytojų ir slaugytojų trūkumo problemos nesprendžia. Dalis baigusių studijas specialistų emigruoja, kiti koncentruojasi didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šiandien medikus ruošiantys universitetai menkai dalinasi su rajono ligoninėmis jaunais specialistais. Pagrindinės rezidentūros bazės veikia Kauno ir Santaros klinikose, šiose įstaigose gydytojų ir slaugytojų trūkumo nėra.

Tiesa, M. Gedminas atkreipė dėmesį, kad dar studijų metais Vilniuje ir Kaune jaunieji gydytojai susiformuoja nepalankią nuomonę apie rajonus ir mažųjų ligoninių vengia.

„Kai mums atveždavo pacientą, pirma mintis – tai čia iš kaimo. Bet kai mums pavyksta į rajoną prisikviesti specialistus, jie atvažiuoja čia ir nustemba. Sako, jeigu būčiau žinojęs, kad čia galiu ramiai labiau įsigilinti į pacientą, būčiau anksčiau atvažiavęs“, – pasakojo Joniškio ligoninės direktorius.

Viceministras atkreipė dėmesį, kad norint pakeisti šią ydingą praktiką, daugiau iniciatyvos turėtų rodyti ir patys rajonai. Mat yra numatyta galimybė rajonų ligoninėms taip pat tapti rezidentūros bazėmis, tereikia Vilniaus ar Lietuvos sveikatos mokslų universitetui pateikti paraišką. Tuo pačiu minėtiems universitetams yra numatyta prievolė keisti gydytojų studijų programas taip, kad gydytojai rezidentai dalį studijų praleistų neuniversitetinėje bazėje.

„Mes judame iš centralizuoto modelio, kai gydytojai rengiami tik dviejose šalies ligoninėse, į decentralizaciją. Siekis yra tai daryti palengva, nes natūralu, kad ir priimančios gydymo įstaigos turi prisitaikyti prie rezidentų. Gydytojas rezidentas nėra nemokama darbo jėga. Jie ateina išmokti, jie ateina tapti specialistais, todėl ir pačiose gydymo įstaigose, kurios turėtų tapti rezidentūros bazėmis, turi atsirasti edukacinės kompetencijos. Dabar yra tas laikas, kai reikia teikti paraiškas universitetams, siekiant tapti pageidaujamos rezidentūros programos studijų baze, nes procesas yra ilgas“, – pabrėžė A. Pečkauskas.

Joniškio ligoninės direktorius priminė Estijos pavyzdį, kai gydytojas rezidentas privalomai 15 mėnesių turi praleisti universitetiniame centre, o kur mokytis likusį laiką, jis gali rinktis pats. Tyrimai rodo, kad medikas linkęs nuolatiniam darbui rinktis tą gydymo įstaigą, kuri jam yra pažįstama, kurioje teko dirbti rezidentūros studijų metu.

Jauni medikai paspartina reformas ligoninėje

Regioninės Telšių ligoninės pavyzdys rodo, kad pritraukus jaunų medikų įstaigoje reformos įgauna pagreitį. Šiuo atveju įstaigai lengviau pavyko persiorientuoti į dienos chirurgijos paslaugų teikimą, o tai yra prioritetinės rajono ligoninių reformos kryptis. SAM skaičiavimais, dalis rajono ligoninių, teikdamos ne dienos chirurgijos, o stacionaro paslaugas, išeikvoja daugiau lėšų ir dirba neefektyviai.

Pavyzdžiui, Elektrėnų ligoninės chirurgijos skyriuje 2020 m. gydėsi 219 pacientų, atliktos 134 operacijos. Šioje ligoninėje kas antrą dieną atliekama po 1 operaciją, tulžies pūslės šalinimo operacija atliekama vos viena per mėnesį, po dvi per mėnesį išoperuojamos išvaržos, apendicitas – vienas per tris mėnesius. Ne dienos metu ir savaitgaliais Elektrėnų ligoninėje atliekama po vieną operaciją kas dvi savaites. Kitaip tariant, čia dirbantiems medikams tenkantis krūvis nėra didelis, naktį ir savaitgaliais jų paslaugų poreikis menkas, tačiau medikai budėti privalo, jiems mokami atlyginimai. Tokiai įstaigai siūloma reformuotis ir persiorientuoti į dienos chirurgijos paslaugas.

Pasak Regioninės Telšių ligoninės direktorės Jovitos Seiliuvienės, perėjimas prie dienos chirurgijos yra emociškai sunkus žingsnis ir proveržį įstaigoje pavyko padaryti tik pakeitus dalį komandos jaunais medikais.

„Su ankstesne komanda to padaryti nepavyko. Visi manė, kad rajono gyventojai negalės po dienos chirurgijos paslaugų namie toliau tęsti paskirto gydymo. O dabar mes labai neblogai šioje srityje tobulėjame, plėtojame dienos chirurgiją. Kitos paslaugos taip pat nėra mažinamos, o ten, kur neturėjome gydytojo arba negalėjome užtikrinti kvalifikuotos, kokybiškos paslaugos, kaip psichiatrija – tą skyrių uždarėme“, – pasakojo Telšių ligoninės direktorė.

Joniškio ligoninės direktorius pripažino iš pradžių taip pat susidūręs su kolektyvo baime, kaip atsisakyti stacionaro paslaugų ir persiorientuoti į dienos chirurgiją, tačiau diskusijos ir nerimas buvo labiau padiktuoti baimės.

„Buvo daug sunkių pokalbių, reikėjo daug galvoti apie reformą ir visą laiką būdavo nuogąstavimų „o kas, jeigu“. O jeigu per vieną naktį atvažiuos penki sušaudyti pacientai? Bet mes esame medikai, mes esame slaugytojai, mūsų vienas iš darbo uždavinių – suvaldyti stresą. Taip, gyvenime gali visko nutikti, bet kokia yra statistika? O ji tokia, kad per naktį į ligoninę vidutiniškai atvyksta tik 1,5 paciento. Ar tai pateisina 2 slaugytojų posto išlaikymą? Nepateisina. Todėl reikia vadovautis matematika, o ne emocijomis“, – sakė M. Gedminas.

Dienos chirurgija ligoninėms finansiškai labiau apsimoka?

Diskusijoje dalyvavęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus vyriausiasis patarėjas Viačeslavas Zaksas atkreipė dėmesį, kad rajono ligoninėms pereiti prie dienos chirurgijos paslaugų apsimoka ne tik dėl mažėjančio pacientų skaičiaus, bet ir dėl pasikeitusios apmokėjimo tvarkos. Mat nuo spalio 1 dienos ligoninėms bus 100 proc. mokama už visas faktiškai atliktas dienos chirurgijos paslaugas. Už stacionaro paslaugas atsiskaitymo tvarka nesikeičia: sumokama sutarta suma nepriklausomai nuo faktiškai suteiktų paslaugų skaičiaus. Jeigu gydymo įstaiga suteikė stacionaro paslaugų daugiau, nei numatyta sutartyje, perviršis nebus apmokamas.

Tiesa, dalis įstaigų jau dabar gudrauja ir pacientams suteiktas stacionaro paslaugas oficialiai pateikia kaip dienos chirurgijos.

„Joniškyje matėme, kad dienos chirurgijai yra atskiras pacientų srautas, kuris su niekuo nesimaišo, pamatėme nenakvojančius pacientus, atskirą padalinį. Tačiau turime labai daug įstaigų, kur dienos chirurgijos pacientai eina bendru srautu su stacionariniais pacientais, jie gauna paslaugą skyriuje, galbūt net nakvoja, tik įstaiga prie dienos chirurgijos pažymi paukščiuką. Visi suinteresuoti dienos chirurgija, bet kiek ji tikra – klausimas“, – pastebėjimais dalijosi V. Zaksas.

Trūksta skubiosios medicinos gydytojų

Daugiau dienos chirurgijos paslaugų norėtų teikti ir Pasvalio ligoninė, tačiau jos vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastaukas atkreipė dėmesį į šalyje juntamą skubiosios medicinos gydytojų trūkumą. Problema, kad šios srities gydytojai imti ruošti visai neseniai, tad pasiūla šalyje yra labai ribota, o be jų atsisakyti chirurgijos ir reanimacijos stacionaro paslaugų vargu ar įmanoma.

„Joniškis yra pavyzdys, kaip reikia suktis be reanimacijos ir chirurgijos, kitur dienos chirurgija išnyko, nes skubiosios medicinos gydytojai į rajoną nenori vykti dirbti, o rajono ligoninei reikia bent 4 skubiosios medicinos gydytojų. Kaip tai padaryti? Panevėžio ligoninė vienintelį tokį specialistą turėjo ir tas pats pabėgo, tai ką kalbėti apie rajonus?“ – piktinosi Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas.

SAM viceministras pripažino, kad skubiosios medicinos gydytojų šiuo metu šalyje yra per mažai – vos 50, tačiau valstybė jau yra skyrusi finansavimą šios srities medikams paruošti. Šiemet šios specialybės pradėjo mokytis 23 rezidentai. Tiek pat asmenų šiemet įstojo į vidaus ligų gydytojo rezidentūros studijas. A. Pečkausko prognozėmis, Lietuvoje per artimiausius 5–6 metus skubiosios medicinos gydytojų poreikis turėtų būti patenkintas.

LRT.lt primena, kad sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma vyks visose 60 šalies savivaldybių ir užtruks penkerius metus. Jai finansuoti suplanuota 710,9 mln. eurų Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų.

Skaityti visą pranešimą