Janeliūnas: gėda dėl interpeliacijos klausimų, kai kurie Seimo nariai remiasi rusiškais šaltiniais

Energetikos ministro Dainiaus Kreivio tolesnis likimas poste spręsis ateinantį antradienį. Tądien Seime vyks opozicinių frakcijų organizuota interpeliacija. Po trijų dienų į posėdį spręsti, kaip švelninti visą Bendriją apėmusios energetinės krizės pasekmes, rinksis Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrai. Visai tikėtina, kad būtent rugsėjo 30 d. Briuselyje bus atsakyta į daugumą 23 klausimų, kuriuos energetikos ministrui pateikė Seimo nariai. Pasak energetikos ekspertų, dauguma klausimų parengti neatsakingai ir neverti būti svarstomi plenarinių posėdžių salėje.

Energetinių tyrimų instituto vadovas prof. Tomas Janeliūnas sako, kad jam susidaręs įspūdis, jog parlamentarų klausimai energetikos ministrui D. Kreiviui surinkti atsitiktinai, vos ne išvakarėse, daug nelogiškų, gerokai pavėluotų klausimų.

„Apima šiokia tokia gėda už Seimo narius, kurie iš tikrųjų nesuteikia deramos pagarbos tokio lygio klausimams ir interpeliacijos veiksmui apskritai“, – mano jis.

Negana to, aiškėja, kad įstatymų leidėjai rėmėsi ir Maskvos šaltiniais.

„Matosi, kad kai kurie Seimo nariai remiasi rusiškais šaltiniais, nes cituoja tik rusiškuose šaltiniuose dažniausiai nurodomas dujų kainas už 1000 kubinių metrų, o ne Europoje įprastą variantą MWh už eurus. Painiojamos importuojančios ir eksportuojančios elektrą kainos“, – pabrėžia profesorius.

Seimo opozicija tikina siekianti energetikos ministro D. Kreivio politinės atsakomybės, nes esą dėl jo klaidingų sprendimų ir delsimo nukentėjo vartotojai.

„Ministras akivaizdžiai nesusitvarkė su sistemos liberalizavimo teisiniu reguliavimu, nes mes matome „Perlo Energiją“ ir kitas problemas – žmonės įmesti į kainų ugnį. Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas – netinkamas Lietuvos interesų atstovavimas tiek „Nord Pool“, tiek europiniu mastu, kur yra tos taisyklės svarstomos“, – supažindina Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.

„Pasigedome aiškaus plano, kaip energetikos ministras mato, kokiomis priemonėmis, ar kokiais veiksmais, ar įstatymų projektais būtų galima suvaldyti energetinę krizę, kuri yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje“, – atsako Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Tai visgi suprantame čia, atmetus visus populizmus, pagrindinis dabar sprendimas yra Briuselyje: koks bus priimtas mechanizmas, kaip bus reguliuojamos kainos ir kaip bus kompensuojama toms valstybėms, kurios šiandien yra elektros importuotojos. Tai darbas Briuselyje, jo rezultatyvumas parodys, ar Lietuva geba savo interesus apginti, ar ne“, – teigia Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis.

„Iš tiesų pagrindinis įspūdis, kad norima įtraukti viską, kas šiuo metu piktina ir neramina žmones Lietuvoje, siejant tai su elektros ir gamtinių dujų kainomis, tarsi už visą tai būtų atsakingas energetikos ministras ir ministerija“, – įvertina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas.

„Yra reguliuotojas, kuris turi stebėti, kas vyksta rinkoje, ir indikuoti (Energetikos – LRT) ministerijai, kad žiūrėkite, yra rizikinga ir galbūt reikėtų kelti reikalavimus aukštesnius tiekėjams nustatytus arba žiūrėti, ar tas tiekėjas gali tuos įsipareigojimus daryti“, – atskleidžia S. Skvernelis.

Opozicija remia prie sienos D. Kreivį, tačiau ji, ko gero, klausimus išsiuntė klaidingu adresu: energetikos rinkos reguliuotojas VERT yra nepriklausoma institucija. Tarybos vadovą prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas.

„Dauguma klausimų iš tikrųjų yra skirti ne ministrui ir dauguma klausimų yra tiesiog tam tikra emocija: „O ką gi jūs padarėte, kad mes dabar gyventume geriau?“. Tai turint omenyje, kad kainas iš tikrųjų lemia ne ministras, ne Lietuva. Ir šiuo atveju Vyriausybė reaguoja, kaip būtų galima sumažinti tų išaugusių kainų poveikį verslui ir gyventojams, tai sakyčiau, kad interpeliacijos atsakovas tiesiog yra ne tas“, – dėsto prof. T. Janeliūnas.

„Nes kaip žinome, Europos Vadovų Taryboje (EVT) krizių valdymu užsiima prezidentas Gitanas Nausėda, daug dalykų, kurie taip pat minimi ministrui adresuotuose klausimuose, siejami su reguliavimo institucijomis, kurios veikia Lietuvoje ir kitose ES šalyse“, – antrina prof. R. Vilpišauskas.

Praeitą savaitę Europos Komisija (EK) pranešė siūlysianti derėtis dėl dvišalių sutarčių, kad būtų galima grąžinti valstybių vartotojams permokėtas lėšas už nepagrįstai brangiai Švedijoje pirktą elektrą. Praeitoje kadencijoje vadovavęs Vyriausybei S. Skvernelis abejoja, ar Lietuvai pavyks įtikinti Švediją pasidalinti viršpelniu.

„Mes turėjome daug tokių energetinių projektų, kur sakė, čia yra dvišaliai, bet jie visi baigdavosi labai paprastai: kol neįsikišdavo EK ir tapdavo ne dvišaliai, o visos Bendrijos reikalai“, – teigia Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys.

Iš 23 interpeliacijos klausimų,vienas neabejotinai aktualus – įstatymo pataisa, kuria įvestas saulės ir vėjo elektrinėms 2 GW ribojimas. Į atsinaujinančią energetiką investuojantis verslas prakalbo apie nepateisinamas biurokratines kliūtis ir D. Kreivio išreklamuoto „Proveržio paketo“ žlugimą.

„Šio ministro ir šios Vyriausybės atsakomybė yra susijusi būtent su perdavimo tinklų, skirstymo tinklų modernizavimu, biurokratinėmis kliūtimis gaminančių vartotojų plėtrai ir didžiųjų elektros gamintojų generatorių plėtrai tiek ant žemės, tiek jūroje“, – atkerta Seimo LSDP frakcijos seniūnas.

Anot „Sorainen“ energetikos teisės eksperto Andriaus Šimkaus, šis ribojimas nepateisinamai žlugdo saulės ir vėjo elektrinių plėtrą.

„Tie 2GW saulės elektrinių ribojimui yra labai blogai ir reikia bėgti iš ten kuo toliau. Nes mes galų gale suprantame, kad reikia savos generacijos, savos gamybos, kalbame apie tai, kad dedame apynasrį verslininkams, investuotojams, žmonėms, kurie nori ateiti, investuoti, gaminti elektrą be jokio valstybės skatinimo“, – konstatuoja ekspertas.

Anot nepriklausomo energetinio saugumo eksperto Romo Švedo, niekas negalėjo nuspėti, kad pradėjęs karą Ukrainoje, Vladimiras Putinas Europoje sukels dar neregėto masto energetinę krizę ir dabar valstybiškai mąstantys politikai turėtų elgtis taip, kaip to reikalauja krizės sąlygos, o energetikos ministras, Vyriausybė imtis lyderystės.

„Reikia informacijos žmonėms, informacijos verslui, paaiškinti, kodėl yra tokios kainos. Tada reikėtų pasikviesti verslą kartu ir ieškoti sprendimų, kaip galima būtų išspręsti (situaciją – LRT) kriziniu metu, kaip pasiekti, kad nebankrutuotų verslai ir kad nebūtų mums labai didelė ekonominė žala. Ta krizė turėtų labiau vienyti, o ne skaldyti“, – sako jis.