Iš Rusijos išlaisvinti ir 5 „Azovo“ pulko vadai: kas jie?

Prieš 3 dienas 13

Per iki šiol didžiausią belaisvių apsikeitimą tarp Maskvos ir Kyjivo išlaisvinti ir 5 Ukrainos kariuomenės vadai.

Vienas jų – Denysas Prokopenka, „Azovo“ būrio vadas. Kaip eilinis prie jo prisijungė 2014 metais prasidėjus Kremliaus agresijai, o po trejų metų tapo „Azovo“ pulko vadu, jauniausiu šalies istorijoje.

„Redžio“ pravardę turintis D. Prokopenka kovą dėl Ukrainos nepriklausomybės laiko savo šeimos kovos su sovietų imperializmu tęsiniu. Jo senelis dalyvavo Žiemos kare ir gynė Suomiją nuo sovietų invazijos 1939–1940 m., per ją neteko visų artimųjų.

Sviatoslavas Jaroslavovičius, pravarde „Kalina“, yra „Azovo“ vado pavaduotojas. Prie šio dalinio prisijungė taip pat prieš 8 metus. Per „Azovstal“ šturmą dažniausiai pasauliui pranešdavo naujausią informaciją.

Kartu išlaisvintas ir Azovo vyresnysis karininkas Olehas Chomenka.

Plieno gamykloje buvo įstrigę ne tik „Azovo“, bet ir nemažai jūrų pėstininkų, nacionalinės gvardijos karių. Vienas jų – Serhijus Volynskis. Į „Azovstal“ gynybą stojo, kai jo 36-oji jūrų pėstininkų brigada sugebėjo ištrūkti iš rusų apgulties kitoje gamykloje ir prisijungti prie „Azovo“ būrio.

Per operaciją žuvo nemažai brigados karių, taip pat ir vadas, todėl vadovauti išsekusiai brigadai jau „Azovstal“ gamykloje paskirtas S. Volynskis.

Taip pat išlaisvintas ir nacionalinės gvardijos 12-osios brigados vadas Denysas Šlehas.

Šie vadai toliau bus laikomi Turkijoje iki karo pabaigos. Nors jiems saugumo garantijas suteikė Turkijos prezidentas, bet anot teisininko Justino Žilinsko, jie ir toliau lieka karo belaisviais.

„Šie belaisviai dabar yra ten ir turės būti tol, kol nepasibaigs karas. Turkija yra už juos atsakinga ir Turkija neturi teisės jų išleisti atgal į kovą“, – sako Mykolo Romerio universiteto profesorius.

Pasak jo, apsikeitimo karo belaisviais sąlygos yra konkretaus susitarimo reikalas.

„Dėl to, kad „Azovo“ kovotojai, įskaitant ir Mariupolio gynybos vadus, yra nepaprastai vertingas personalas, matyt nepavyko susitarti, kad jie galėtų grįžti į Ukrainą“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ sako J. Žilinskas.

Kartu šis epizodas parodo, kad vis svarbesnį vaidmenį Rusijos-Ukrainos kare ima vaidinti Turkija.

„Jos tarpininkavimas jau darosi nebe epizodinis, o ji imasi neutralios valstybės tarpininkės veiklos“, – pabrėžia J. Žilinskas.

Visas sugrąžintų asmenų sąrašas, paskelbtas Ukrainos valdžios. Jį rasite čia.

Visą pranešimą galite skaityti ČIA