Gyventojai piktinasi nauja kraujo tyrimų tvarka: iš kaimo į polikliniką – du kartus per savaitę

Į Panevėžio rajono savivaldybės polikliniką pacientei teko vykti du kartus: pirmą kartą – pas šeimos gydytoją, antrą – kraujo tyrimo. Tą pačią dieną gydymo įstaiga pacientams kraujo tyrimo paslaugas teikia tik išimtiniais atvejais.

Kraujo tyrimas – tik po savaitės

Į LRT GIRDI kreipęsis skaitytojas Tadas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) papasakojo, kad jam paskambino sunerimusi giminaitė ir pasiguodė, kad, nuvykusi į Panevėžio rajono savivaldybės polikliniką pas šeimos gydytoją, sužinojo, jog reikės į įstaigą atvykti vėl po savaitės – atlikti kraujo tyrimų.

„Vyresnio amžiaus giminaitė man sako, kad medicina grįžo 50 metų atgal, dar nebuvo taip sunku patekti pas gydytoją, – teigė vyras. – Klausiu, kas nutiko. Sako, kad Panevėžio rajono poliklinikoje tą pačią dieną nebeįmanoma pasidaryti kraujo tyrimo, nuo šiol reikia registruotis ir laukti kokią savaitę.“

Anot Tado, anksčiau šiuos tyrimus poliklinikoje atlikdavo tą pačią vizito pas šeimos gydytoją dieną.

„Kas atsitiko? Gal personalo trūkumas? – klausė vyras. – Bet kaip jaustis žmonėms, kurie į rajono polikliniką suvažiuoja iš kaimų, sukaria keliasdešimt kilometrų. Suprantu jų pasipiktinimą ir nusivylimą.“

Pacientą reikia iš anksto registruoti

Kaip LRT.lt teigė VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos atstovė, vyr. slaugos administratorė Aušra Indriliūnaitė, įstaigoje visos planinės konsultacijos ir planiniai tyrimai atliekami pagal išankstinę registraciją.

„Tokia tvarka reikalinga, kad būtų tinkamai reguliuojami pacientų srautai. Tam procedūrų kabinete įsigijome ir įdiegėme reguliavimo įrangą su švieslente“, – paaiškino ji.

Anot A. Indriliūnaitės, kasdien procedūrų kabinete dirba 3–4 bendrosios praktikos slaugytojos, jos vidutiniškai paima apie 100 kraujo ėminių, iš jų apie 30 – neregistruotiems pacientams, kuriems tyrimus reikia atlikti skubos tvarka ir prieš operaciją.

„Jei yra laisvų talonų, pacientas gauna taloną kraujo tyrimams ir konsultacijoms tą pačią dieną“, – sakė vyr. slaugos administratorė.

Komentuodama Tado nupasakotą įvykį, poliklinikos atstovė tvirtino, kad šiuo atveju gydytojas paskyrė planine tvarka atlikti kraujo tyrimą: „Jei būtų indikacijų skubos tvarka atlikti kraujo tyrimą, tyrimas būtų atliktas tą pačią dieną.“

A. Indriliūnaitė pridūrė, kad taip pat yra sudaryta sutartis su laboratorija: „Mes privalome planinius kraujo mėginius atvežti iki 12 valandos. Jei skubus kraujo tyrimas – laboratorija laukia visą dieną.“

Kai kuriuos aplanko namuose

A. Indriliūnaitė pabrėžė, kad jei pacientas yra vyresnio amžiaus arba neįgalus, gydytojo paskyrimu kraujo paėmimo paslauga gali būti teikiama ir pacientui namuose.

„Jeigu šeimos gydytojas mano, kad reikia kraujo paimti namuose, problemos nėra, nes yra slaugytojų, kuriems paskirta vykti pas pacientą į namus, – paaiškino ji. – Jei tos apskrities ar padalinio slaugytojas atostogauja, visada yra numatytas pakaitinis, pavaduojantis slaugytojas.“

Paklausta, ar pats žmogus gali išreikšti norą, kad kraujo mėginys būtų paimtas namuose, ji atsakė, kad tik gydytojas gali tai nuspręsti: „Suprantate, mūsų poliklinikoje yra registruoti 33 000 pacientų, jeigu kiekvienas norėtų, kad jam kraujo mėginį paimtų namuose, tai mes tada tikrai tiek žmogiškųjų išteklių neturėtume.“

Anot A. Indriliūnaitės, pacientai yra suskirstyti į grupes pagal Sveikatos apsaugos ministro įsakymą. Jame numatyta, kam priklauso ambulatorinės paslaugos, slaugos paslaugos, kraujo mėginių paėmimas namuose. Kaip teigia vyr. slaugos administratorė, visada teikiamas pirmumas vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems.

Srautų reguliavimas – COVID-19 pasekmė

Pasak poliklinikos atstovės, kol dar nebuvo reikalavimo dėl pacientų srautų reguliavimo, iki COVID-19 pandemijos pacientai dėl kraujo tyrimų eidavo į procedūrų kabinetą ir laukdavo gyvoje eilėje.

„Kai nebuvo eilių reguliavimo sistemos, pacientai buvo pripratę, kad reikia laukti prie procedūrų kabineto 2–3 valandas. Iki išsekimo, griuvimo, bet duodavo kraujo tą pačią dieną, – sakė A. Indriliūnaitė. – O kai prasidėjo visa šita pandeminė situacija, kai tapo privaloma reguliuoti srautus, mes pradėjome dirbti laikydamiesi visų Sveikatos apsaugos ministerijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro reikalavimų.“

Jos teigimu, ir kiti tyrimai atliekami ar gydytojų konsultacijos vyksta panašiai – yra išankstinė registracija. „Lygiai taip pat ir echoskopijos, jeigu tyrimas nėra skubos tvarka, pacientas privalės atvažiuoti dar kartą. Mūsų poliklinika yra mišri, mes teikiame ir pirminio, ir antrinio lygio paslaugas, todėl tą pačią dieną niekada žmogus negaus talono, jeigu nebus laisvos vietos“, – sako poliklinikos atstovė.

A. Indriliūnaitė akcentavo, kad pacientui tyrimas paskiriamas tą pačią dieną tik skubos tvarka arba jei kas nors išsibraukia.

Laukiama pavėžėjimo paslaugos

Pacientų, kuriems nereikalinga skubi pagalba, pavėžėjimo paslauga yra viena iš sveikatos sistemos reformos priemonių. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), nuo 2023 metų dalis savivaldybių dalyvaus bandomajame projekte, per jį pavėžėjimo paslaugos tų savivaldybių gyventojams, atitinkantiems nustatytus kriterijus paslaugai gauti, taps prieinamos. Šalies mastu šios paslaugos bus teikiamos nuo 2024 m. liepos 1 dienos.

Panevėžio rajono savivaldybės gydytoja, vyr. specialistė Renata Valantinienė sakė dar nežinanti, ar jie bus įtraukti į bandomąjį projektą: „Kai teikėme anketą, klausė, ar norėtume būti bandomąja savivaldybe, parašėme, kad norėtume. Bet neaišku, ar tapsime.“

Jos teigimu, tokia paslauga Panevėžio rajonui yra tikrai reikalinga. „Bet čia viskas priklausys nuo teisės akto, ar mes tapsime bandomąja, ar mes gausime finansavimą. Žiūrėsime“, – komentavo R. Valantinienė.