Budrys: Rusija sąmoningai eskaluoja situaciją, bet karinės grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys tikina, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) konstatavo, jog Rusija, paskelbusi dalinę mobilizaciją, rengdama referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose, sąmoningai eskaluoja situaciją. Vis dėlto, anot VGT, karinės grėsmės lygis Lietuvai išlieka žemas.

„Valstybės gynimo tarybos nariai konstatavo, kad Rusija, paskelbusi mobilizaciją, taip pat organizuodama taip vadinamus referendumus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, sąmoningai eskaluoja situaciją, didina įtampą regione.

Mes vertiname, kad situacija regione blogėja, bet karinės grėsmės lygis išlieka nepakitęs, karinės grėsmės lygį toliau vertiname kaip žemą. Visi veiksmai iš Rusijos, pirmiausia, yra nukreipti į situacijos pakeitimą Ukrainoje“, – pirmadienį po VGT posėdžio sakė K. Budrys.

Prezidento patarėjas teigė, kad VGT posėdyje institucijos pateikė informaciją apie situaciją Lietuvos ir Rusijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasieniuose. Anot jo, pastebimas rusų nerimas ir noras vykti į kitas šalis, paskelbus šalyje dalinę mobilizaciją, tačiau, pasak K. Budrio, į Lietuvą Rusijos piliečiai nesiveržia.

„Mes nematome, kad tai (Rusijos piliečių nerimas dėl dalinės mobilizacijos – LRT.lt) atsispindėtų, siekiant kirsti Lietuvos teritoriją. Rusijos piliečių skaičių, kurie norėtų važiuoti į Lietuvos teritoriją, siekdami išvengti mobilizacijos, apmažina išlaikoma Lietuvos pozicija, kad karinės prievolės vengimas, mobilizacijos vengimas nėra ir nebus laikomi pagrindu humanitariniais pagrindais patekti į Lietuvos Respubliką ar vieninteliu pagrindu gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. To ir toliau laikysimės“, – dėstė jis.

K. Budrys, paklaustas, kodėl Lietuva, skirtingai negu, pavyzdžiui, Vokietija, nesvarsto į šalį įsileisti nuo mobilizacijos bėgančius Rusijos piliečius, tvirtino, jog su Rusija sienų neturinčioms valstybėms veikiausiai lengviau taikyti švelnesnį požiūrį į rusus, bet ne Lietuvai.

„Vertiname, kad tai (mobilizacijos vengimas – LRT.lt) nėra pakankamas pagrindas sakyti, kad Rusijoje žmonės yra išsėmę visas galimybes parodyti savo nepritarimą karinei agresijai Ukrainoje. [...] Yra visos kitos priemonės, kuriomis gali jie tai parodyti ir tą karą sustabdyti. Čia yra ir vertybinė, ir politinė, ir galų gale praktinė pozicija“, – aiškino jis.

Baltarusijos pareigūnų veiksmus vadina provokacija

Pasak K. Budrio, VGT posėdyje daug dėmesio skirta ir situacijai Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, kur vis dažniau fiksuojami atvejai, kai Baltarusijos pareigūnai gadina fizinį barjerą.

Anot G. Nausėdos patarėjo, tokie Baltarusijos pareigūnų veiksmai vertinami kaip provokacijos.

„Ši veikla yra visiškai nepriimtina, mes ją laikome provokacijomis ir atkreipėme dėmesį, kad tokiu būdu prie karinės agresijos Ukrainoje prisidedanti valstybė, jos pareigūnai sąmoningai pažeidinėja NATO valstybės sieną. Ir tai yra labai rimta“, – pabrėžė jis.

Kaip teigė G. Budrys, VGT sutarta, kad atsakingos institucijos artimiausiu metu peržiūrės valstybės sienos priedangos planą, siekiant numatyti, patikslinti atvejus, kada pasieniečiams į pagalbą galėtų atvykti kitų institucijų pareigūnai.

Jis teigė, kad kol kas nesvarstoma apie Baltarusijos piliečių neįsileidimą į Lietuvą. K. Budrio teigimu, tai yra labiau politinio lygmens klausimas, mažiau susijęs su valstybės sienos priedangos plano korekcija.

Pasak prezidento patarėjo, šiemet fizinis barjeras Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje buvo sugadintas beveik 300 kartų, daugiau negu keliolika kartų taip yra padarę Baltarusijos pareigūnai. Tiesa, anot K. Budrio, šie veikia užsimaskavę.

Dėl galimo ginklų Ukrainai perdavimo svarstys ateityje

K. Budrys pabrėžė, kad šio VGT posėdžio metu didžiausias dėmesys skirtas regiono saugumo situacijos įvertinimui.

Tiesa, anot jo, pasikeista informacija ir apie tai, kokia pagalba iki šiol iš Lietuvos yra suteikta Ukrainai. VGT posėdyje, pasak prezidento patarėjo, svarstyta, kaip Lietuva galėtų dar paremti Ukrainą, tačiau apie konkrečios ginkluotės perdavimą ukrainiečiams, K. Budrio teigimu, kalbėta nebuvo.

„Tokio klausimo VGT darbotvarkėje nebuvo. Sprendimui priimti reikia platesnio ir karinio pritarimo, ir įsivertinimo, kokį tai poveikį turėtų Lietuvos gynybiniam pajėgumui, ir taip pat koks būtų finansinis pagrindimas.

Numatėme, kad prie šio klausimo grįšime ateityje. Dėl bet kurio ginklų sistemos teikimo ar dėl bet kurios ginkluotės klausimai uždaryti nėra ir jie išlieka diskusijų objektu su parterniais, nes tai nėra vienas paprastas su mūsų sprendimu susijęs klausimas, nes eina kalba ne apie rezerve pasaugoti padėtus įrenginius, bet apie mūsų kritinius pajėgumus“, – aiškino jis.

Portalas 15min.lt skelbė, kad Ukraina prašo Lietuvos pasidalyti dalimi turimos ginkluotės, tai yra perduoti dalį haubicų „Pazerhaubitze 2000“, oro gynybos sistemą „NASAMS“ ir daugiau šarvuočių „M113“.

K. Budrys patvirtino, jog apie tokius poreikius Ukrainos pusė yra kalbėjusi su Lietuva. Tiesa, anot jo, jokie sprendimai nėra priimti, kadangi Lietuva privalo turėti planą, kuo ir kaip greitai pakeistų įrangą, ginklus, kuriuos perduotų ukrainiečiams.

„Yra šnekama ir su partneriais, kaip mes galėtume tų pajėgumų nesumažinti, tai yra Lietuvos, tuos, kuriuos turime čia, atliepiant ir į mūsų pačių įsipareigojimus, ir į kolektyvinius įsipareigojimus, į bendrą planavimą. [...]

Turėtume turėti planą, kaip mes tuos pajėgumus pakeičiame, nes tai yra tai, kas šiuo metu dirba, tai yra, tarkime, oro gynybos sistema, kuri atlieka labai svarbią funkciją. Tai mes ją galbūt galėtume pakeisti, modifikuoti, bet be aiškaus plano mes to daryti negalime“, – aiškino G. Nausėdos patarėjas.

Prezidentas G. Nausėda pirmadienį planuoja susitikti su NATO šiaurės rytų korpuso vadovybe, tačiau, pasak K. Budrio, susitikimo metu apie Lietuvos ginkluotės perdavimą Ukrainai nebus kalbama.